Alus ir cukraus kiekis kraujyje susiję ne taip paprastai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Po kelių gurkšnių gliukozė gali pradėti kilti, tačiau vėliau, ypač naktį, jos lygis kai kuriems žmonėms sumažėja.
Didžiausia rizika kyla cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, kurie vartoja insuliną ar tam tikrus gliukozės kiekį mažinančius vaistus. Tokiais atvejais svarbu stebėti ne tik tai, kas vyksta iškart išgėrus alaus, bet ir po kelių valandų.
Pirmiausia cukrus gali pakilti
Alaus sudėtyje yra angliavandenių, kurių dalis atkeliauja iš salyklo miežių. Virškinimo metu krakmolas suskaidomas į gliukozę, todėl cukraus kiekis kraujyje po gėrimo gali padidėti.
Kiek stiprus bus šis pokytis, priklauso nuo kelių dalykų: alaus rūšies, bendro angliavandenių kiekio, išgerto kiekio ir to, kas valgoma kartu. Saldūs, stipresni ar daugiau angliavandenių turintys gėrimai dažniausiai veikia kitaip nei lengvesnis alus. Vis dėlto vien pavadinimas „lengvas“ negarantuoja nei mažo alkoholio, nei mažo angliavandenių kiekio.
Vėlesnį kritimą lemia kepenų darbas
Alkoholis keičia įprastą kepenų veiklą. Jos pirmiausia skaido alkoholį, todėl laikinai mažiau dėmesio skiria sukauptos gliukozės išleidimui į kraują ir naujos gliukozės gamybai.
Dėl to cukraus kiekis gali sumažėti ne iškart, o praėjus kelioms valandoms po paskutinio gėrimo. Kritimas kartais įvyksta naktį, kai žmogus miega ir pats nejaučia pirmųjų simptomų.
Ši rizika dar didesnė, jei alus geriamas nevalgius, po fizinio krūvio arba kartu su vaistais, kurie mažina gliukozės kiekį. Pradinį cukraus pakilimą tokiu atveju gali pakeisti vėlesnė hipoglikemija.
Hipoglikemiją lengva supainioti su apsvaigimu
Per mažo cukraus kiekio požymiai gali būti drebulys, svaigulys, mieguistumas, sumišimas, neaiški kalba ir sunkumas vaikščioti. Bėda ta, kad dalis šių simptomų primena paprastą apsvaigimą nuo alkoholio.
Todėl žmogaus būklė gali būti klaidingai įvertinta. Jei diabetu sergantis žmogus po alaus tampa neįprastai mieguistas, sutrikęs ar sunkiai orientuojasi, nereikėtų manyti, kad tai tik alkoholio poveikis. Reikėtų patikrinti gliukozės kiekį, o esant ryškiam sąmonės ar elgesio pokyčiui kreiptis skubios pagalbos.
Maistas sumažina riziką, bet jos nepanaikina
Diabeto specialistai nerekomenduoja alaus gerti tuščiu skrandžiu. Saugiau jį derinti su sočiu maistu, kuriame yra baltymų, skaidulų turinčių angliavandenių ir šiek tiek riebalų.
Maistas suteikia energijos ir gali sumažinti staigaus gliukozės kritimo tikimybę, tačiau jis nesustabdo alkoholio poveikio kepenims. Net ir pavalgius vėlesnė hipoglikemija nėra visiškai atmetama.
- Nepradėkite gerti nevalgę.
- Įvertinkite ne tik skardinės dydį, bet ir alkoholio stiprumą.
- Stebėkite gliukozės kiekį prieš miegą, ypač jei vartojate insuliną.
- Nekeiskite vaistų dozės savarankiškai, norėdami „kompensuoti“ alų.
- Po fizinio krūvio būkite ypač atsargūs.
Mažiau angliavandenių nereiškia mažesnės rizikos
Šviesus ar mažiau angliavandenių turintis alus gali sukelti mažesnį pradinį cukraus šuolį, tačiau tai nereiškia, kad vėlesnis alkoholio poveikis bus silpnesnis. Svarbu atskirti angliavandenių kiekį nuo alkoholio kiekio.
Nealkoholinis alus taip pat nėra visiškai neutralus pasirinkimas. Jame gali būti angliavandenių, todėl prieš renkantis verta perskaityti etiketę ir įvertinti porciją.
Kiekis priklauso nuo žmogaus situacijos
Vienas standartinis gėrimas Jungtinėse Valstijose atitinka maždaug 355 mililitrus įprasto 5 procentų stiprumo alaus. Stipresnis kraftinis alus tokio paties tūrio taurėje gali sudaryti daugiau nei vieną standartinį gėrimą.
Vis dėlto diabetu sergančiam žmogui nėra vienos visiems tinkamos taisyklės. Reikšmę turi vartojami vaistai, fizinis aktyvumas, ankstesni hipoglikemijos epizodai ir gebėjimas pajusti mažėjantį cukraus kiekį.
Jei kyla klausimų dėl alaus ir cukraus kiekio kraujyje, saugiausia individualią situaciją aptarti su gydytoju arba diabeto slaugytoju. Net jei po pirmos stiklinės gliukozė pakilo, tai dar nereiškia, kad vėliau neįvyks staigus kritimas.