Hormonų sutrikimai ne visada prasideda aiškiu skausmu ar vienu išskirtiniu simptomu. Kartais kūnas siunčia kur kas subtilesnius signalus: ilgai trunkantį nuovargį, nepaaiškinamus svorio pokyčius ar pasikeitusią odą.
Jei keli tokie požymiai nepraeina, kartojasi arba trukdo įprastam gyvenimui, natūraliai kyla klausimas, kada kreiptis į endokrinologą. Šis gydytojas tiria hormonus ir jų veiklą reguliuojančias liaukas, tarp jų – skydliaukę, kasą ir antinksčius.
1. Nuovargis nepraeina net pailsėjus
Po įtemptos savaitės pavargti normalu. Tačiau nuolatinis energijos trūkumas, kuris nesumažėja pakankamai išsimiegojus, gali būti susijęs ne tik su stresu ar prastu poilsiu.
Sulėtėjusi skydliaukės veikla dažnai siejama su mieguistumu, vangumu, šalčio netoleravimu ir svorio augimu. Jei kartu vargina pilvo skausmai, pykinimas, silpnumas ar svaigulys, gydytojas taip pat gali įvertinti antinksčių veiklą.
2. Svoris keičiasi be aiškios priežasties
Staigus svorio augimas ar kritimas, nors mityba ir fizinis aktyvumas nepasikeitė, nėra požymis, kurį visada reikėtų aiškinti valios stoka. Kūno svoriui įtakos turi skydliaukės hormonai, insulino veikla, apetitas ir energijos apykaita.
Hipotirozė gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir skatinti svorio augimą, o pernelyg aktyvi skydliaukė kartais siejama su neplanuotu svorio kritimu, padažnėjusiu širdies plakimu ir neramumu.
3. Nuotaika tapo sunkiai nuspėjama
Dažnas dirglumas, nerimas, prislėgta nuotaika ar staigūs emocijų svyravimai nebūtinai reiškia hormonų sutrikimą. Vis dėlto, jei šie pokyčiai atsirado netikėtai ir neturi aiškaus paaiškinimo, gydytojas gali ieškoti ir fizinių priežasčių.
Nuotaikai įtakos turi skydliaukės veikla, menopauzės metu vykstantys pokyčiai ir kai kurie antinksčių sutrikimai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu pasikeitė miegas, kūno svoris, energija ar mėnesinių ciklas.
4. Mėnesinės tapo nereguliarios
Praleistos, labai gausios ar nuolat svyruojančios mėnesinės gali būti susijusios su policistinių kiaušidžių sindromu, skydliaukės veiklos pokyčiais ar kitomis hormoninėmis būklėmis.
Jei mėnesinės be aiškios priežasties neatsiranda ilgiau nei tris mėnesius, reikėtų kreiptis į gydytoją. Papildomo įvertinimo reikia ir tada, kai sunku pastoti, ciklas nuolat nenuspėjamas arba kartu atsiranda ryškus plaukuotumas, spuogai ar staigūs svorio pokyčiai.
5. Nuolat troškina ir džiūsta burna
Padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis ir burnos džiūvimas gali būti susiję su per dideliu gliukozės kiekiu kraujyje. Kai kraujyje susikaupia daugiau gliukozės, inkstai pašalina jos perteklių su šlapimu, todėl organizmas netenka daugiau skysčių.
Šių simptomų nereikėtų ilgai aiškinti vien karštu oru, sūriu maistu ar nepakankamu vandens kiekiu. Ypač svarbu pasitikrinti, jei kartu vargina nuovargis, neryškus matymas, neplanuotas svorio kritimas ar lėtai gyjančios žaizdos.
6. Ant kaklo ar pažastyse atsirado patamsėjusių plotų
Tamsesnė, storesnė ir aksominė oda kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje vadinama acanthosis nigricans. Tai nėra paprastas nešvarumas ar odos spalvos ypatumas, kurį galima nušveisti.
Tokie pokyčiai dažnai siejami su atsparumu insulinui ir gali rodyti didesnę diabeto ar kitos endokrininės būklės riziką. Odos pokyčius ypač svarbu įvertinti, jei jie atsirado gana greitai arba kartu pasikeitė kūno svoris, troškulys ir energijos lygis.
Kada nelaukti ir registruotis
Vienas simptomas dar nereiškia konkrečios ligos. Nuovargį, svorio pokyčius ar burnos džiūvimą gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių, todėl diagnozės nereikėtų nustatinėti pagal vien interneto aprašymus.
Vis dėlto atsakymas į klausimą, kada kreiptis į endokrinologą, tampa aiškesnis, jei požymiai užsitęsia, kartojasi, stiprėja arba pasireiškia keli iš karto. Dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris gali paskirti kraujo tyrimus ir, prireikus, išrašyti siuntimą specialistui.
Skydliaukės veiklai dažniausiai vertinami TSH ir laisvojo T4 rodikliai, o dėl diabeto atliekami gliukozės ir kiti kraujo tyrimai. Tyrimai padeda atskirti hormoninę problemą nuo kitų galimų simptomų priežasčių, todėl delsti vien todėl, kad požymiai atrodo „nepakankamai rimti“, nėra gera mintis.
Jei kyla klausimas, kada kreiptis į endokrinologą, orientuokitės ne į vieną atsitiktinį pojūtį, o į tai, kas kartojasi ir keičia jūsų savijautą. Kuo anksčiau išsiaiškinama tikroji priežastis, tuo lengviau pasirinkti tinkamą gydymą ar tolesnį stebėjimą.