Keto ir Viduržemio jūros dieta dažnai pristatomos kaip visiškai skirtingi keliai į geresnę sveikatą. Viena beveik visiškai atsisako angliavandenių, kita remiasi daržovėmis, ankštiniais augalais, viso grūdo produktais ir kitais mažiau ribojančiais pasirinkimais.
Naujas palyginimas parodė įdomų rezultatą: svoris mažėjo panašiai laikantis visų trijų mitybos planų, tačiau kai kurie cukraus apykaitos ir kepenų rodikliai labiau pagerėjo laikantis keto plano. Vis dėlto tai nereiškia, kad jis tinkamiausias kiekvienam žmogui.
Visos grupės numetė panašiai svorio
Palyginime dalyvavo 42 suaugusieji, turėję nutukimą, priešdiabetinę būklę ir suriebėjusias kepenis. Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į tris grupes, o maistą jiems parūpino tyrimo komanda. Mitybos planai buvo sudaryti taip, kad kiekvienas žmogus prarastų maždaug 10 procentų kūno svorio.
Toks modelis leido atskirti du dalykus: paties svorio mažėjimo poveikį ir tai, ar rezultatams įtakos turi skirtingas maistinių medžiagų santykis. Visų grupių dalyvių raumenų jautrumas insulinui pagerėjo maždaug 50 procentų. Reikšmingo skirtumo tarp dietų šiuo požiūriu nenustatyta.
Keto labiau paveikė kepenų rodiklius
Keto plane apie 73 procentus energijos sudarė riebalai, o angliavandeniams teko vos 4 procentai. Viduržemio jūros mityboje riebalai sudarė apie 35, o angliavandeniai – apie 50 procentų energijos. Trečias planas buvo mažai riebalų turintis ir labiau augalinis, jame angliavandeniams teko apie 70 procentų energijos.
Laikantis keto mitybos, labiau pagerėjo kepenų jautrumas insulinui ir labiau sumažėjo kepenų riebalų kiekis. Taip pat labiau sumažėjo glikuoto hemoglobino, 24 valandų gliukozės ir insulino rodikliai.
Po mitybos laikotarpio priešdiabetinės būklės kriterijų nebeatitiko pusė keto grupės dalyvių. Viduržemio jūros mitybos grupėje tokių žmonių buvo 29 procentai, o augalinio, mažai riebalų turinčio plano grupėje – tik 7 procentai.
Vienas rodiklis taip ir neatsiskyrė
Keto mityba nebuvo pranašesnė visais atvejais. Tarp grupių nenustatyta reikšmingo skirtumo pagal mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų bloguoju cholesteroliu, ir apolipoproteino B rodiklius.
Tai svarbi detalė, nes geresni cukraus ar kepenų rodikliai savaime nereiškia, kad vienas mitybos planas yra geriausias visai širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, visos trys grupės numetė svorio ir pagerino dalį medžiagų apykaitos rodiklių.
Keto planas turi ir praktinių trūkumų
Keto mityba stipriai riboja angliavandenių turinčius produktus. Dėl to racione gali likti mažiau vaisių, daržovių, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų. Šie produktai suteikia skaidulų, vitaminų bei mineralų, todėl jų atsisakymas reikalauja daugiau planavimo.
- Keto planą gali būti sunkiau pritaikyti šeimos vakarienėms ir valgymui ne namuose.
- Mažesnė produktų įvairovė gali apsunkinti pakankamą skaidulų gavimą.
- Ilgalaikis tokios mitybos laikymasis ne visiems atrodo patogus ar malonus.
- Labai ribojant angliavandenius, keičiasi įprastas maisto pasirinkimas ir valgymo lankstumas.
Taip pat išlieka klausimų dėl žarnyno mikrobiotos įvairovės ir to, ar trumpuoju laikotarpiu pastebėti kepenų pranašumai išliktų tuomet, kai svoris būtų palaikomas ilgesnį laiką.
Kurią kryptį rinktis kasdieniam gyvenimui
Keto ir Viduržemio jūros dietos šiame palyginime neturėtų būti vertinamos vien pagal tai, kuri greičiau sumažino vieną laboratorinį rodiklį. Mityba turi būti ne tik veiksminga, bet ir maistinga, realistiška bei tinkama ilgą laiką.
Jeigu žmogus gerai jaučiasi laikydamasis keto plano, sugeba gauti pakankamai skaidulų ir kitų reikalingų medžiagų, toks pasirinkimas gali būti tinkamas. Tačiau nebūtina atsisakyti visų angliavandenių, kad svoris mažėtų, jautrumas insulinui gerėtų, o medžiagų apykaitos rodikliai keistųsi palankia kryptimi.
Keto ir Viduržemio jūros dietos parodė skirtingus pranašumus, tačiau tyrimas buvo nedidelis ir daugiausia vertino svorio mažinimo etapą. Renkantis mitybos planą svarbiausia atsižvelgti į sveikatos būklę, mėgstamą maistą ir tai, ar pasirinktas būdas išliks įgyvendinamas po kelių mėnesių, o ne tik pirmosiomis savaitėmis.