Rauginti kopūstai dažnai atsiduria lėkštėje kaip paprastas garnyras, tačiau fermentacija suteikia jiems papildomų savybių. Juose yra skaidulų, o neapdorotuose produktuose gali būti ir gyvų mikroorganizmų.
Šis produktas nėra vaistas ir nepakeičia gydymo, tačiau nedidelė porcija gali praturtinti įvairią mitybą. Ypač tada, kai norisi daugiau skaidulų ir fermentuotų produktų.
Žarnynui svarbios skaidulos ir bakterijos
Maždaug 2 valgomuosiuose šaukštuose raugintų kopūstų yra apie 1 gramas skaidulų. Jos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir mažina vidurių užkietėjimo tikimybę, ypač kai kartu geriama pakankamai skysčių.
Raugimo metu susidaro pieno rūgšties bakterijos. Jos priskiriamos probiotikams, tačiau jų kiekis ir išlikimas priklauso nuo produkto gamybos bei laikymo sąlygų. Šios bakterijos gali prisidėti prie įvairesnės žarnyno mikrobiotos.
Kai kuriems žmonėms reguliarus fermentuotų kopūstų vartojimas siejamas su mažesniu virškinimo diskomfortu ir geresne savijauta esant dirgliosios žarnos sindromo simptomams. Vis dėlto reakcija nėra vienoda. Jautresniam žarnynui didelė porcija gali sukelti dujų kaupimąsi ar pilvo pūtimą.
Fermentacija suteikia ir vitamino C
Du valgomi šaukštai raugintų kopūstų suteikia maždaug penktadalį rekomenduojamos vitamino C paros normos. Šis vitaminas svarbus normaliai imuninei sistemai, kolageno gamybai ir antioksidacinei organizmo apsaugai.
Fermentacijos metu susidaro ir kitų junginių, pasižyminčių antioksidaciniu aktyvumu. Jie siejami su organizmo apsauga nuo oksidacinio streso ir uždegiminių procesų, tačiau rauginti kopūstai neturėtų būti pristatomi kaip priemonė uždegiminėms ligoms gydyti ar jų išvengti.
Rauginti kopūstai žarnynui taip pat svarbūs dėl ryšio tarp žarnyno mikrobiotos ir imuninės sistemos. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai dalyvauja reguliuojant imuninį atsaką, todėl įvairi mityba gali prisidėti prie bendros organizmo būklės.
Ne visi rauginti kopūstai vienodi
Jeigu norite gauti daugiau gyvų bakterijų, dažniau renkamasi šaldytuve laikomus, nepasterizuotus raugintus kopūstus. Kaitinimas ir pasterizavimas gali sumažinti arba visiškai sunaikinti gyvus mikroorganizmus.
Tačiau tai nereiškia, kad pasterizuotas produktas tampa bevertis. Jame vis tiek gali likti skaidulų, vitamino C ir fermentacijos metu susidariusių junginių. Be to, skirtingų produktų sudėtis nevienoda, todėl vien pagal užrašą ant pakuotės nereikėtų daryti pernelyg tvirtų išvadų.
Kaip juos valgyti dažniau
Raugintus kopūstus galima valgyti ne tik su bulvėmis ar dešrelėmis. Jie suteikia rūgštumo ir traškumo daugeliui patiekalų:
- uždėkite jų ant sumuštinio
- įmaišykite į virtų bulvių salotas
- patiekite kaip garnyrą prie daržovių ar mėsos
- įmaišykite į kopūstų ar kitą sriubą
- derinkite su keptomis daržovėmis ir šviežiomis žolelėmis
- paskaninkite jais virtinius ar kitus miltinius patiekalus
Jeigu norite išsaugoti daugiau gyvų bakterijų, jų geriau ilgai nekaitinti. Paprasčiausia išeitis yra dėti kopūstus į jau paruoštą patiekalą arba valgyti šaltus.
Kada porciją geriau riboti
Raugintuose kopūstuose gali būti nemažai druskos. Dėl to dideles porcijas reikėtų riboti žmonėms, kurie laikosi mažai natrio turinčios mitybos arba stebi kraujospūdį.
Atsargiau jų reikėtų ragauti ir laikantis mažai skaidulų turinčios dietos ar tausojant virškinimo sistemą. Pradėti galima nuo kelių šaukštų ir stebėti, kaip jaučiatės.
Jeigu turite lėtinę virškinimo, inkstų ar kitą sveikatos problemą, dėl raugintų kopūstų kiekio pasitarkite su gydytoju. Nedidelė porcija dažniausiai lengvai pritaikoma prie įprasto meniu, tačiau čia svarbu ne tik produkto nauda, bet ir visas paros druskos bei skaidulų kiekis.