Juodoji arbata daugeliui yra įprastas gėrimas, tačiau jos poveikis organizmui neapsiriboja vien maloniu skoniu. Puodelyje yra polifenolių, kofeino ir kitų augalinių junginių, kurie domina širdies, kraujagyslių bei smegenų veiklą tyrinėjančius mokslininkus.
Juodosios arbatos nauda labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai ji geriama be didelio cukraus kiekio. Vis dėlto arbata nėra vaistas, todėl jos nereikėtų vartoti vietoje gydytojo paskirto gydymo.
6 priežastys dažniau rinktis juodąją arbatą
Širdžiai palankūs augaliniai junginiai
Juodosios arbatos lapuose esantys polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Jie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, o tai svarbu normaliai kraujagyslių veiklai. Reguliarus arbatos gėrimas tyrimuose siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais.
Nedidelis poveikis kraujospūdžiui
Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai geriama juodoji arbata gali šiek tiek sumažinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Poveikis nėra staigus ir nepakeičia vaistų, tačiau ilgalaikėje mityboje toks nedidelis pokytis gali būti reikšmingas.
Daug antioksidantų
Juodojoje arbatoje yra teaflavinų ir tearubiginų. Šie junginiai susidaro apdorojant arbatos lapus ir prisideda prie gėrimo antioksidacinio aktyvumo. Jie padeda organizmui kovoti su laisvųjų radikalų poveikiu, nors vien arbata nuo ligų neapsaugo.
Daugiau budrumo ir dėmesio
Kofeinas gali padėti jaustis žvaliau, o arbatoje esantis L-teaninas kai kuriems žmonėms suteikia tolygesnį susikaupimą. Tyrimuose juodoji arbata buvo siejama su geresniu dėmesio išlaikymu ir didesniu budrumu trumpuoju laikotarpiu.
Galimas ryšys su geresne kognityvine sveikata
Kai kurių stebėjimo tyrimų duomenimis, arbatos mėgėjai rečiau susiduria su pažinimo funkcijų sutrikimais. Vis dėlto tokie rezultatai rodo ryšį, o ne įrodo, kad juodoji arbata apsaugo nuo demencijos ar Alzheimerio ligos. Atminčiai svarbi visa gyvensena: miegas, fizinis aktyvumas, kraujospūdžio kontrolė ir subalansuota mityba.
Gėrimas be cukraus padeda mažinti suvartojamo cukraus kiekį
Nesaldinta juodoji arbata gali pakeisti saldžius gėrimus ir taip padėti suvartoti mažiau pridėtinio cukraus. Tai ypač svarbu žmonėms, kontroliuojantiems gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau pati arbata negydo 2 tipo cukrinio diabeto, o cukrumi gausiai saldintas gėrimas šio privalumo netenka.
Kada juodoji arbata gali netikti
Šis gėrimas ne visiems vienodai tinkamas. Arbatoje esantys taninai gali trukdyti pasisavinti dalį geležies iš augalinio maisto, todėl žmonėms, kuriems nustatytas geležies trūkumas ar mažakraujystė, jos nereikėtų gerti kartu su pagrindiniais valgiais.
Arbatą geriau atidėti bent kuriam laikui po valgio. Ypač tai svarbu tiems, kurie geležį gauna daugiausia iš augalinių produktų.
Kofeinas taip pat gali sustiprinti nerimą, sukelti širdies plakimo pojūtį ar apsunkinti užmigimą. Jei po juodosios arbatos sunku nurimti, ją geriau rinktis pirmoje dienos pusėje ir vengti vakare.
- Gerkite ją be cukraus arba su labai nedideliu jo kiekiu.
- Nevartokite kartu su geležies preparatais, nebent taip nurodė gydytojas.
- Jei jautriai reaguojate į kofeiną, rinkitės silpnesnį užpilą.
- Esant refliuksui, gastritui ar opaligei, stebėkite, ar stipri arbata nesukelia simptomų.
Kaip išsaugoti juodosios arbatos naudą
Geriausias pasirinkimas yra kokybiška, ne per stipriai užplikyta ir nesaldinta arbata. Keli puodeliai per dieną daugeliui suaugusiųjų nesukelia problemų, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo bendro suvartojamo kofeino, sveikatos būklės ir individualaus jautrumo.
Juodosios arbatos nauda labiausiai siejama su jos vieta bendroje mityboje, o ne su išskirtiniu gydomuoju poveikiu. Todėl šį gėrimą galima ramiai įtraukti į racioną, tačiau nereikėtų pamiršti vandens, visaverčio maisto ir gydytojo rekomendacijų.
Šaltiniai
- The effect of black tea supplementation on blood pressure: a systematic review and dose-response meta-analysis of randomized controlled trials
- Can habitual tea drinking be an effective approach against age-related neurodegenerative cognitive disorders: A systematic review and meta-analysis of epidemiological evidence
- Iron Deficiency