SveikataGydytoja įspėja dėl vitamino D: trūkumą nustatė 100% tirtųjų

Gydytoja įspėja dėl vitamino D: trūkumą nustatė 100% tirtųjų

Atrodytų, kad rugpjūčio pabaiga turėtų būti pats geriausias metas vitamino D atsargoms. Už nugaros visa vasara, daugiau laiko lauke ir gerokai daugiau saulės nei žiemą. Tačiau vieno tyrimo rezultatai gydytoją nustebino.

Buvo tiriamos 30-50 metų moterys, gyvenančios kaimo vietovėse ir nemažai laiko praleidžiančios lauke. Kraujo mėginiai paimti rugpjūčio 25 dieną. Gydytojos teigimu, nė vienos tirtos moters rezultatas nepateko į jų naudotas normos ribas – trūkumas svyravo nuo lengvo iki labai ryškaus.

Skamba grėsmingai, tačiau yra svarbi detalė: tai buvo konkreti tiriamųjų grupė, todėl rezultato negalima perkelti visai populiacijai. Vis dėlto jis gerai parodo, kad vien buvimas lauke dar negarantuoja pakankamo vitamino D kiekio.

Ką iš tikrųjų parodo vitamino D tyrimas?

Kraujyje paprastai matuojamas 25-hidroksivitaminas D, trumpinamas 25(OH)D. Tai pagrindinis rodiklis, naudojamas vitamino D būklei organizme įvertinti.

Vis dėlto viena universali riba, kuri visame pasaulyje vienodai atskirtų trūkumą nuo idealios būklės, nėra nustatyta. JAV Nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, mažesnė nei 30 nmol/l koncentracija siejama su vitamino D trūkumo rizika, 30-50 nmol/l gali rodyti nepakankamą kiekį, o 50 nmol/l ar daugiau daugumai laikoma pakankamu kiekiu.

Dėl skirtingų laboratorijų ribų ir individualios situacijos rezultatą geriausia vertinti ne atskirai nuo visko, o kartu su gydytoju.

Saulė padeda, bet vien jos ne visada pakanka

Vitaminą D oda gali gaminti veikiama UVB spindulių, tačiau procesas priklauso nuo metų laiko, geografinės vietos, odos pigmentacijos, amžiaus, aprangos, laiko lauke ir kitų aplinkybių.

Todėl vasara savaime nėra garantija, kad kraujyje bus pakankamas kiekis. Tą gerai iliustruoja ir gydytojos aprašyta moterų grupė: jos gyveno ne biuruose užsidariusios, turėjo sodus ir būdavo lauke, tačiau rugpjūčio pabaigoje visų rezultatai vis tiek buvo žemesni už tyrime taikytą normą.

Vitamino D galima gauti ir su maistu. Jo yra riebioje žuvyje, kiaušinių tryniuose, kai kuriuose grybuose bei vitaminu D papildytuose produktuose, tačiau vien iš įprasto maisto pakankamą kiekį surinkti ne visada lengva.

Kam vitamino D tyrimas gali būti ypač aktualus?

Vien dėl nuovargio savarankiškai diagnozuoti vitamino D trūkumo nereikėtų. Silpnumas, raumenų maudimas ar energijos stoka gali turėti daugybę kitų priežasčių.

Tyrimo poreikį verta aptarti su gydytoju, jei yra aplinkybių, galinčių didinti trūkumo tikimybę:

  • labai mažai būnama saulėje;
  • yra kaulų ar mineralų apykaitos problemų;
  • sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas žarnyne;
  • vartojami vaistai, galintys paveikti vitamino D apykaitą;
  • gydytojas įtaria trūkumą pagal simptomus ar kitų tyrimų rezultatus;
  • jau gydomas nustatytas ryškus vitamino D trūkumas.

Čia yra įdomus niuansas. Naujos Endokrininės draugijos gairės nerekomenduoja profilaktiškai tirti 25(OH)D kiekio kiekvienam sveikam suaugusiajam, net jei žmogus neturi jokių simptomų ar kitų medicininių indikacijų.

Taigi garsus rezultatas, kai trūkumas rastas 100 % tirtųjų, nėra argumentas visiems rytoj bėgti į laboratoriją. Jis greičiau primena, kad vitamino D būklės negalima patikimai nustatyti vien pagal tai, kiek laiko vasarą praleidome lauke.

Su papildais daugiau nereiškia geriau

Vitamino D tyrimas ir papildų vartojimas, rankoje laikoma vitamino D kapsulė.
Vitamino D papildų dozės nereikėtų didinti vien pagal savijautą, o vartojant kelis preparatus svarbu įvertinti bendrą vitamino D kiekį. Nuotrauka iš: shutterstock.com

Dar viena gydytojos iškelta problema – vitaminas D gali slėptis keliuose vienu metu vartojamuose preparatuose. Viena kapsulė skirta vitaminui D, kita perkama kaip multivitaminai, trečioje priemonėje jis pridėtas kartu su kitomis medžiagomis. Sudėjus dozes, bendras kiekis gali būti gerokai didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Suaugusiesiems 4000 TV per parą laikoma toleruojama viršutine paros riba iš visų šaltinių, o ne rekomenduojama doze kiekvienam. Gydytojas gali skirti ir didesnes dozes nustatytam trūkumui gydyti, tačiau tai jau kita situacija.

Per didelis vitamino D kiekis gali padidinti kalcio koncentraciją kraujyje. Tuomet gali pasireikšti pykinimas, silpnumas, troškulys, dažnesnis šlapinimasis, o sunkesniais atvejais gali nukentėti inkstai.

Todėl prieš didinant dozę pravartu bent patikrinti visų vartojamų papildų etiketes. Tas pats vitaminas D gali būti keliose pakuotėse skirtingais pavadinimais ar skirtingomis dozėmis.

Vienas skaičius nepasako visos istorijos

Vitamino D tyrimas yra naudingas tada, kai yra priežastis jį atlikti ir rezultatas gali pakeisti tolesnius sprendimus. Pats skaičius laboratorijos lape neturėtų tapti priežastimi savarankiškai pradėti vartoti labai dideles dozes.

Gydytojos aprašytas atvejis vertas dėmesio dėl kitos priežasties. Net po saulėto metų laikotarpio ir nemažai laiko praleidžiant lauke vitamino D gali būti mažiau, nei tikimės. Tačiau tai, kiek jo reikia papildomai, priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, mitybos, vartojamų vaistų ir kitų aplinkybių.

Šaltiniai

  1. Medonet. Prawie wszyscy mają niedobór. Nie uzyskaliśmy nawet jednego wyniku w normie.
    https://www.medonet.pl/leki-od-a-do-z/witaminy-i-mineraly/jak-wybrac-najlepsza-witamine-d-w-aptece-ten-blad-popelnia-wielu-pacjentow/vyrebpn
  2. National Institutes of Health, Office of Dietary Supplements. Vitamin D – Health Professional Fact Sheet.
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/
  3. Endocrine Society. Vitamin D for the Prevention of Disease.
    https://www.endocrine.org/clinical-practice-guidelines/vitamin-d-for-prevention-of-disease
  4. U.S. Preventive Services Task Force. Vitamin D Deficiency in Adults: Screening.
    https://www.uspreventiveservicestaskforce.org/uspstf/recommendation/vitamin-d-deficiency-screening

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite