Granatų sultys širdžiai dažnai minimos dėl jose esančių polifenolių, kalio ir kitų augalinių junginių. Vis dėlto vienas produktas neapsaugo nuo širdies ligų ir jų negydo – granatai vertingi tik kaip įvairios, širdžiai palankios mitybos dalis.
Tiek sultys, tiek vaisiaus sėklos turi savų privalumų. Svarbu nepamiršti, kad sėklose yra skaidulų, o sultyse jų lieka mažai arba visai nelieka.
Kraujospūdžiui svarbus kalis
1. Kraujospūdžio reguliavimas
Granatuose esantis kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Polifenoliai taip pat gali veikti angiotenziną konvertuojantį fermentą, vadinamą AKF. Panašiu principu veikia kai kurie kraujospūdžiui skiriami vaistai, tačiau tai nereiškia, kad granatų sultys gali juos pakeisti.
Vienoje tyrimų apžvalgoje nurodyta, kad išgeriant maždaug 300 mililitrų granatų sulčių per dieną sistolinis kraujospūdis sumažėjo apie 5 mmHg. Vis dėlto toks poveikis nebuvo stebimas ilgiau nei du mėnesius, todėl papildomų tyrimų dar reikia.
Cholesterolis ir trigliceridai
2. Geresni kraujo riebalų rodikliai
Kai kurie tyrimai sieja granatų sulčių vartojimą su didesniu DTL, vadinamuoju geruoju cholesteroliu, ir mažesniu MTL cholesterolio bei trigliceridų kiekiu. Per didelis MTL cholesterolio kiekis gali skatinti aterosklerozinių plokštelių kaupimąsi kraujagyslėse.
Šie duomenys įdomūs, tačiau jų nereikėtų vertinti kaip galutinio įrodymo. Cholesterolio rodiklius lemia visa mityba, fizinis aktyvumas, paveldimumas ir vartojami vaistai.
Polifenoliai ir uždegiminiai procesai
3. Mažesnė oksidacinė ir uždegiminė apkrova
Granatų polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Lėtinis uždegimas yra vienas iš procesų, susijusių su aterosklerozės vystymusi, todėl granatai gali tikti bendram priešuždegiminiam mitybos modeliui.
Toks mitybos modelis apima ne tik vaisius, bet ir daržoves, riešutus bei ankštinius produktus. Tuo pat metu ribojami stipriai perdirbti gaminiai, perteklinė druska ir pridėtinis cukrus.
Kraujagyslių vidinis sluoksnis svarbus kraujotakai
4. Kraujagyslių funkcija
Kraujagyslių vidinis sluoksnis vadinamas endoteliu. Oksidacinis stresas gali trikdyti jo veiklą, o granatuose esantys antioksidantai padeda mažinti tokio poveikio žalą.
Granatų junginiai taip pat gali prisidėti prie azoto oksido prieinamumo. Ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, todėl tinkama endotelio veikla svarbi normaliai kraujotakai.
Sėklos naudingesnės žarnynui nei sultys
5. Skaidulos ir žarnyno mikrobiota
Granatų sėklose esančios skaidulos ir polifenoliai gali sudaryti palankesnes sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Sultys šiuo požiūriu nusileidžia sėkloms, nes jose skaidulų labai mažai.
Žarnyno mikrobiota siejama su uždegiminiais procesais, kūno svoriu ir širdies bei kraujagyslių sveikata. Todėl renkantis tarp sulčių ir viso vaisiaus, sėklos suteikia ne tik skonio, bet ir daugiau skaidulų.
Granatų sultys ne visiems tinka vienodai
Žmonėms, kurie nėra alergiški granatams, vaisiaus sėklos ir sultys paprastai yra saugios. Tačiau dideli kiekiai lapų, žievės, šaknų ar stiebo gali būti kenksmingi. Galimi ir virškinimo sutrikimai bei alerginės reakcijos.
Granatų ekstraktai ir kapsulės yra maisto papildai, o ne vaistai. Jie nėra reguliuojami taip pat kaip receptiniai preparatai ir nėra skirti ligoms gydyti ar jų išvengti.
Granatų junginiai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, įskaitant statinus ir preparatus, kuriuos skaido CYP3A4 bei CYP2C9 fermentai. Vartojant receptinius vaistus, ypač statinus, prieš geriant didelius sulčių kiekius ar renkantis papildus reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Granatai gali būti skanus būdas papildyti mitybą augaliniais junginiais, tačiau jų nauda geriausiai atsiskleidžia kartu su daržovėmis, ankštiniais produktais, riešutais, fiziniu aktyvumu ir gydytojo paskirtu gydymu.