Auksinė ciberžolės pasta dažnai pristatoma kaip priešuždegiminis mišinys, tačiau jos nereikėtų vertinti kaip vaistų pakaitalo. Tai tiršta ciberžolės, juodųjų pipirų, vandens ir riebalų masė, kurią galima naudoti kaip prieskoninį priedą prie maisto.
Mišinio idėja paprasta: ciberžolėje esantis kurkuminas organizme pasisavinamas gana prastai, o pipiruose esantis piperinas gali pagerinti jo pasisavinimą. Riebalai taip pat įtraukiami neatsitiktinai, nes jie padeda pasisavinti kai kuriuos ciberžolės junginius.
Kurkumino poveikis dar tiriamas
Kurkuminas yra labiausiai ištirtas ciberžolės junginys. Laboratoriniuose ir klinikiniuose tyrimuose nagrinėta, kaip jis veikia uždegiminiuose procesuose dalyvaujančias medžiagas, įskaitant citokinus TNF alfa ir IL-6.
Taip pat tiriamas jo poveikis NF-κB baltymų kompleksui. Jis dalyvauja įjungiant uždegiminį atsaką, todėl jo aktyvumo slopinimas laikomas vienu iš galimų kurkumino veikimo mechanizmų. Be to, kurkuminas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali padėti neutralizuoti ląsteles pažeidžiančius laisvuosius radikalus.
Vis dėlto šie duomenys dažniausiai susiję su koncentruotais kurkumino papildais arba specialiai paruoštais preparatais. Jų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti namuose pagamintai pastai, nes joje esančio kurkumino kiekis ir pasisavinimas gali labai skirtis.
Geresnis pasisavinimas dar nereiškia geresnio rezultato
Juodieji pipirai ir riebalai gali pagerinti kurkumino pasisavinimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad organizmas patirs didesnę naudą. Didesnis pasisavintos veikliosios medžiagos kiekis ne visada reiškia geresnį poveikį, o konkreti auksinė ciberžolės pasta neturi nustatytos dozės uždegimui mažinti.
Tyrimų, kurie būtų atlikti būtent su namuose pagaminta pasta, kol kas nedaug. Todėl nėra pakankamai pagrindo teigti, kad šis mišinys apsaugo nuo lėtinių ligų ar gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.
Dietologai tokį priedą vertina kaip pasirenkamą maisto dalį, o ne būtiną sveikatingumo ritualą. Daug svarbiau reguliariai valgyti daržoves, vaisius, pupeles, viso grūdo produktus, riešutus ir žuvį, nei stengtis kasdien suvartoti šaukštą ciberžolės.
Riebalų pasirinkimas taip pat svarbus
Pastai dažnai naudojamas kokosų aliejus, tačiau jame daug sočiųjų riebalų. Dėl šios priežasties kasdienėje mityboje palankesni pasirinkimai yra alyvuogių, avokadų arba linų sėmenų aliejus, kuriuose daugiau nesočiųjų riebalų.
Mišinį galima įmaišyti į sriubą, karį ar šiltą pieną. Pakanka nedidelio kiekio, kad patiekalas įgautų ryškesnį skonį ir spalvą. Kasdienis vartojimas nėra būtinas, ypač jei ciberžolę jau naudojate gamindami kitus patiekalus.
- Į sriubą įmaišykite nedidelį kiekį pastos prieš patiekdami.
- Naudokite ją daržovių ar ankštinių patiekalams pagardinti.
- Rinkitės nesočiųjų riebalų šaltinį, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų.
- Nelaikykite didesnio pastos kiekio vartojimo sveikesniu pasirinkimu.
Kada reikėtų elgtis atsargiai
Nedideli ciberžolės kiekiai maiste daugeliui žmonių paprastai toleruojami gerai. Tačiau didesnės ar koncentruotos dozės gali sukelti pykinimą, refliuksą, viduriavimą ar kitokį skrandžio diskomfortą.
Ciberžolės papildai taip pat gali didinti kraujavimo riziką arba sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti papildomų, koncentruotų kiekių be sveikatos priežiūros specialisto patarimo.
Retais atvejais su ciberžolės papildais, ypač pagerinto pasisavinimo preparatais, siejamas sunkus kepenų pažeidimas. Todėl žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys vaistus, prieš reguliariai naudodami didesnius kiekius turėtų pasitarti su gydytoju.
Auksinė ciberžolės pasta gali paįvairinti mitybą, tačiau jos nereikėtų paversti stebuklingu sveikatos sprendimu. Mažas kiekis maiste yra viena, o koncentruotas ir nuolatinis vartojimas jau reikalauja daugiau atsargumo.