Krevetės dažnai vertinamos atsargiai, nes jose yra nemažai maistinio cholesterolio. Vis dėlto krevečių poveikis cholesterolio kiekiui nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Šiose jūros gėrybėse gausu baltymų, jos yra palyginti nekaloringos ir turi mažai sočiųjų riebalų. Todėl daugeliui žmonių krevetės gali būti tinkama subalansuotos, širdžiai palankios mitybos dalis.
Cholesterolis lėkštėje ne visada reiškia aukštesnį rodiklį kraujyje
Maistinis cholesterolis ir cholesterolio kiekis kraujyje nėra tas pats. Kraujyje esančiam LDL, vadinamajam blogajam cholesteroliui, didelę įtaką daro ne vien konkretaus produkto cholesterolio kiekis, bet ir visa mityba, ypač sočiųjų riebalų gausa.
Maždaug 85 g krevečių porcijoje yra apie 161 mg cholesterolio. Tačiau sočiųjų riebalų kiekis tokioje porcijoje labai mažas, todėl krevetės šiuo požiūriu skiriasi nuo riebių mėsos gaminių, dešrelių ar svieste keptų patiekalų.
Šiuolaikinėse rekomendacijose vis daugiau dėmesio skiriama ne vien cholesterolio kiekiui maiste, o bendram mitybos modeliui. Kitaip tariant, svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kuo vieną produktą pakeičiate.
3 priežastys, dėl kurių krevetės gali tikti širdžiai palankiai mitybai
1. Daug baltymų. Krevetės suteikia organizmui baltymų, kurie padeda ilgiau jaustis sotiems ir gali būti naudingi planuojant visavertį valgį. Jos ypač tinka salotoms, dubenėliams su daržovėmis ar lengviems pietums.
2. Mažai sočiųjų riebalų. Būtent šių riebalų perteklius dažnai siejamas su didesniu LDL cholesterolio kiekiu. Todėl krevetės gali būti palankesnė alternatyva riebiems mėsos gaminiams, jei jos nepaskandinamos sviestiniame padaže ar nekepamos gruzdintuvėje.
3. Yra omega-3 riebalų rūgščių. Krevetėse jų mažiau nei riebioje žuvyje, tačiau jos vis tiek suteikia EPA ir DHA. Šios riebalų rūgštys labiausiai siejamos su trigliceridų kiekio mažėjimu, nors vien krevetės neturėtų būti laikomos gydymo priemone.
Tyrimuose su jūros gėrybėmis pastebėta, kad saikingas krevečių vartojimas nebūtinai blogina bendrą kraujo lipidų profilį. Vis dėlto rezultatai priklauso nuo porcijų, žmogaus sveikatos būklės ir viso valgymo konteksto.
Paruošimo būdas gali pakeisti visą patiekalo vertę
Krevetės, virtos garuose ar paruoštos ant grotelių su daržovėmis, yra visai kitoks pasirinkimas nei gruzdintos krevetės su riebiu padažu. Pastaruoju atveju prie jų prisideda daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir kalorijų.
Kasdienėje virtuvėje verta rinktis šiuos paruošimo būdus:
- virimą
- gaminimą garuose
- kepimą ant grotelių
- trumpą kepimą su nedideliu kiekiu aliejaus
Skoniui galima naudoti česnaką, citrinų sultis, krapus, petražoles, aitriąją papriką ar kitus prieskonius. Taip pat naudinga krevetes derinti su daržovėmis, ankštiniais augalais ar viso grūdo produktais.
Kiek krevečių galima valgyti
Daugeliui suaugusiųjų tinkama porcija yra maždaug 85-115 g. Krevetes galima įtraukti į meniu reguliariai, tačiau verta kaitalioti jas su kitomis jūros gėrybėmis, ypač riebia žuvimi, kurioje omega-3 riebalų rūgščių paprastai yra daugiau.
Praktiškas pasirinkimas būtų krevetėmis pakeisti dešreles, riebią mėsą ar kitus daug sočiųjų riebalų turinčius baltymų šaltinius. Tokiu atveju krevečių poveikis cholesterolio kiekiui gali būti palankesnis ne todėl, kad jos savaime mažina cholesterolį, o todėl, kad padeda sumažinti mažiau palankių produktų dalį lėkštėje.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju
Jeigu gydytojas yra rekomendavęs riboti cholesterolio kiekį maiste, sergate dislipidemija ar turite kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, krevečių kiekį geriausia aptarti individualiai. Taip pat svarbu atsižvelgti į alergijas, druskos kiekį ir tai, ar jūros gėrybės yra šviežios bei tinkamai termiškai apdorotos.
Taigi krevetės nėra automatiškai žalingas produktas vien dėl to, kad jose yra cholesterolio. Svarbiausia jų porcija, paruošimo būdas ir vieta bendrame mitybos racione. Būtent todėl krevečių poveikis cholesterolio kiekiui turėtų būti vertinamas kartu su visa kasdiene mityba, o ne pagal vieną skaičių ant produkto etiketės.