Avižos ir miežiai širdžiai dažnai minimi kartu, tačiau naujas tyrimas parodė, kad šie grūdai gali būti siejami su skirtingais organizmo pokyčiais. Avižos labiau išsiskyrė cholesterolio ir lipoproteinų rodikliais, o miežiai – kraujospūdžio bei kraujagyslių uždegimo žymens pokyčiais.
Tyrime dalyvavo 68 suaugusieji, kurie šešias savaites laikėsi vienos iš trijų mitybos programų. Viena grupė valgė įprastą kiekį neskaldytų grūdų, kita kasdien gavo keturias porcijas neskaldytų avižų, o trečia – keturias porcijas neskaldytų miežių. Porcijos buvo apskaičiuotos pagal 2000 kilokalorijų mitybą.
Avižos labiau išsiskyrė cholesterolio rodikliais
Avižų grupėje mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, dažnai vadinamo LDL cholesteroliu, kiekis buvo vidutiniškai 11,2 mg/dl mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Miežių grupėje skirtumas siekė 8,9 mg/dl.
Vis dėlto bendras LDL cholesterolio rezultatas tik artėjo prie statistinio reikšmingumo ribos. Tai reiškia, kad išvadų dar nepakanka teigti, jog vien avižos patikimai sumažina cholesterolio kiekį kiekvienam žmogui.
Avižų grupėje taip pat sumažėjo bendras LDL dalelių skaičius ir smulkių LDL dalelių kiekis, o vidutinis LDL dalelių dydis padidėjo. Didesnis smulkių ir tankių LDL dalelių kiekis dažnai siejamas su nepalankesniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profiliu.
Miežiai labiau paveikė kraujospūdį
Miežių grupėje diastolinis kraujospūdis sumažėjo maždaug 3 mmHg. Tai apatinis kraujospūdžio rodmuo, parodantis spaudimą kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų.
Miežiai taip pat buvo siejami su mažesniu kraujagyslių ląstelių adhezijos molekulės, arba VCAM, kiekiu. Šis žymuo susijęs su kraujagyslių uždegiminiais procesais, tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad šiam rezultatui patvirtinti reikia daugiau tyrimų.
Taigi avižos ir miežiai širdžiai gali būti įdomūs dėl skirtingų priežasčių. Avižos labiau siejosi su palankesniu lipidų profiliu, o miežiai – su diastolinio kraujospūdžio ir uždegimo žymens pokyčiais.
Abiejuose grūduose svarbus beta gliukanas
Avižose ir miežiuose yra tirpiųjų skaidulų beta gliukanų. Tyrime avižų dieta suteikė apie 2,8 g beta gliukanų per dieną, o miežių dieta – apie 5,3 g.
Šios skaidulos sugeria vandenį ir virškinamajame trakte sudaro klampesnę masę. Dėl to jos gali veikti cholesterolio apykaitą, tačiau poveikis priklauso ne tik nuo produkto, bet ir nuo bendros mitybos, porcijų bei žmogaus sveikatos būklės.
Abiejų neskaldytų grūdų grupėse sumažėjo labai mažo tankio lipoproteinų ir chilomikronų dalelių skaičius. Tai rodo, kad avižos ir miežiai gali turėti platesnį poveikį riebalų apykaitai, nors vienas trumpas tyrimas negali atsakyti į visus klausimus.
Kaip juos paprasčiau įtraukti į valgiaraštį
Keturių porcijų per dieną kiekis tyrime atitiko dabartines mitybos rekomendacijas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui būtina tiksliai kartoti tokią schemą. Svarbiausia rinktis kuo mažiau perdirbtus, neskaldytus grūdus.
- Avižinę košę galima gardinti vaisiais, uogomis, riešutais ar sėklomis.
- Skaldytas arba valcuotas avižas galima įmaišyti į glotnučius.
- Miežiai tinka sriuboms, troškiniams ir čili patiekalams.
- Iš anksto išvirtus miežius patogu naudoti dubenėliams ar salotoms.
- Renkantis pusryčių gaminius verta patikrinti pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.
Šis tyrimas neįrodo, kad avižos ar miežiai gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą. Be to, tyrimas buvo nedidelis, truko tik šešias savaites, o dalį reikšmingų rezultatų sudarė antriniai vertinimo rodikliai. Tyrimą finansavo bendrovė, tiekusi tiriamuosius produktus, nors autoriai nurodė, kad ji nedalyvavo analizuojant duomenis ar rengiant publikaciją.
Praktiškiausia išvada paprasta: avižos ir miežiai gali papildyti įvairią, skaidulų turtingą mitybą. Juos galima kaitalioti, tačiau nereikėtų nė vieno produkto laikyti savarankišku sprendimu cholesterolio ar kraujospūdžio problemoms.