Vos tik špinatai paauga, ypač šiltomis dienomis, kai kurie iškart leidžia žiedynus – augintojams kyla natūralus klausimas: ar galima valgyti žydinčius špinatus, ar geriau jų neberagauti?
Vieni sako, kad nieko blogo, kiti įspėja dėl oksalo rūgšties, treti tiesiog atsisako jų valgyti dėl kartumo ar pasikeitusio skonio.
Iš tiesų tiesa slypi kažkur per vidurį. Žydintys špinatai išlieka valgomi, bet ne visada rekomenduotini – tiek dėl skonio, tiek dėl galimų sveikatos niuansų.
Tad pasigilinkime: ką verta žinoti prieš dedant sužydėjusius lapus į lėkštę?
Kaip keičiasi špinatai pradėję žydėti?
Kai špinatai pradeda žydėti, jų lapai ima keistis – tampa standesni, kartesni, praranda švelnumą.
Daug kas pastebi, kad net ir termiškai apdorojus jie lieka mažiau malonūs nei švieži, sultingi jauni lapeliai.
Tai natūrali augalo reakcija – žydėjimas reiškia, kad špinatas baigia savo gyvenimo ciklą ir visas jėgas nukreipia į sėklų formavimą.
Be skonio pokyčių, padidėja ir oksalo rūgšties kiekis. Būtent ši rūgštis dažniausiai minima kaip priežastis, kodėl žydinčių špinatų vertėtų vengti.
Nors oksalatai natūraliai randami daugelyje žalumynų, jų kiekis senesniuose, jau žydinčiuose augaluose gali būti didesnis.
Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti virškinimo diskomfortą ar net paskatinti inkstų akmenų susidarymą, ypač jei valgoma didesniais kiekiais.
Ar galima valgyti žydinčius špinatus – kada taip, o kada geriau ne?
Trumpai tariant – valgyti galima, bet atsargiai. Jeigu žiedynai tik pradeda formuotis, o lapai dar nesukietėję – špinatai vis dar tinkami vartoti, ypač jei juos planuojate termiškai apdoroti (virti, troškinti ar kepti).
Terminis apdorojimas sumažina oksalo rūgšties kiekį ir švelnina skonį.
Tačiau jei špinatai jau visiškai sužydėję, stiebai sukietėję, o lapai tapę kieti ir labai kartūs – jų verčiau nebevartoti.
Ne tik dėl skonio, bet ir dėl sumažėjusios maistinės vertės bei didesnio oksalatų kiekio.
Ką daryti su žydinčiais špinatais – mesti lauk ar dar galima panaudoti?
Jeigu špinatai jau pradėjo žydėti, bet vis dar atrodo pakankamai švieži, yra keli praktiški būdai, kaip juos panaudoti, neprarandant vertės:
- Terminis apdorojimas – virti sriubose, troškiniuose ar net trumpai apkepti su česnaku ir aliejumi. Karštis sumažina oksalo rūgšties kiekį ir suminkština kartesnius lapus.
- Atrinkimas – galite nuskinti tik tuos lapus, kurie dar nesukietėję. Pačius žiedynus, jeigu jie labai išsiskleidę, geriau pašalinti – jie nebeturi skonio.
- Kompostavimas – jei špinatai jau visiškai perbrendę, verčiau juos kompostuoti. Jie puikiai tinka natūraliam trąšų gaminimui ir grąžina maistingąsias medžiagas atgal į dirvą.
Taip pat verta atsiminti – nupjovus žydintį stiebą, kartais špinatai dar išaugina naujus lapus, jei oro sąlygos tinkamos.
Tad nebūtina visko rauti iš karto – duokite augalui antrą šansą.
Kada verčiau vengti špinatų apskritai?
Kai kuriems žmonėms oksalo rūgštis gali būti ne tik skonio, bet ir sveikatos klausimas.
Jei turite polinkį į inkstų akmenis, sutrikusį kalcio įsisavinimą ar virškinimo jautrumą, reikėtų atsargiai vartoti tiek žalius, tiek žydinčius špinatus – ypač didesniais kiekiais.
Tokiais atvejais geriau rinktis termiškai apdorotas daržoves arba keisti špinatus į mažiau oksalatų turinčias alternatyvas, pavyzdžiui, garbanotą kopūstą (kale).
Išvada: ar galima valgyti žydinčius špinatus?
Taip, bet tik jei jie dar nesukietėję ir tik su saiku. Termiškai apdoroti žydintys špinatai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau jų skonis ir maistinė vertė jau nebe tokie kaip šviežių, jaunų lapų.
Jei lapai kartūs, kieti ar augalas jau pasiekęs sėklų brandinimo stadiją – metas atsisveikinti.
Tad jei jūsų darže špinatai žydi – panikuoti nereikia, bet ragauti juos reikėtų apdairiai.
O dar geriau – jau dabar pasisėti naują partiją, nes vasaros antroje pusėje augantys špinatai būna kur kas atsparesni žydėjimui ir ilgiau išlieka skanūs.
