Agurkų auginimas šiltnamyje atrodo paprastas darbas – pasodinai, laistai, šiluma savaime padaro savo.
Tačiau kartais netyčia padaroma viena esminė klaida, apie kurią daug kas net nesusimąsto.
Tam tikra šiltnamio durų klaida gali ne tik sumažinti derlių, bet ir visiškai sustabdyti augimą ar net išprovokuoti ligas.
Šis pavojus ypač aktualus ankstyvą vasarą, kai temperatūros dieną ir naktį smarkiai svyruoja.
Jei šiltnamio durys naudojamos netinkamai, viduje susidaro drastiški mikroklimato pokyčiai – o agurkai, kaip žinome, jautrūs tiek šalčiui, tiek staigiam vėdinimui.
Straipsnyje paaiškinsime, kodėl šiltnamio durų klaida tokia svarbi, kokie signalai rodo, kad augalai patiria stresą, ir kaip išvengti brangių klaidų.
Šie patarimai pravers ne tik pradedantiems daržininkams, bet ir tiems, kurie šiltnamį turi jau ne vienerius metus.
Kokia ta šiltnamio durų klaida ir kodėl ji pavojinga?
Dauguma daržininkų – net ir patyrusių – šiltomis dienomis plačiai atveria šiltnamio duris ryte, o vakare tiesiog pamiršta jas uždaryti.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška: juk šiltnamio viduje greitai prisikaupia karščio, reikia vėdinti.
Tačiau būtent čia ir slypi pagrindinė šiltnamio durų klaida – nevaldomas, per stiprus skersvėjis ir naktinis šalto oro patekimas.
Kodėl tai kenkia agurkams?
Agurkai – šilumą mėgstantys, bet jautrūs augalai. Kai šiltnamyje susidaro skersvėjis arba per duris naktį patenka šaltas oras, agurkų šaknys ir lapai patiria stresą.
Tai gali pasireikšti:
- Lapų geltimu ar garbanojimusi;
- Sulėtėjusiu augimu;
- Žiedų ir užuomazgų metimu;
- Net bakterinėmis ligomis, kurios įsiveisia susilpnėjus augalo imunitetui.
Dažniausiai ši klaida pasireiškia birželio pradžioje, kai dienos šiltos, bet naktys dar vėsios.
Tuo metu šiltnamio durys paliekamos pravertos „kad neperkaistų“, tačiau viduje temperatūra naktį gali nukristi iki pavojingo lygio.
Kaip teisingai vėdinti šiltnamį, kad agurkai nesusirgtų
Norint išvengti problemos, kurią sukelia šiltnamio durų klaida, svarbu žinoti ne tik kad reikia vėdinti, bet kaip tai daryti teisingai.
1. Vėdinkite saikingai
Nuo 10 iki 16 valandos – tinkamiausias metas vėdinimui. Duris atverkite tik dalinai, kad nesusidarytų stiprus oro srautas.
Jei šiltnamyje yra papildomos vėdinimo angos ar langeliai – naudokite juos, kad oras cirkuliuotų tolygiai.
2. Niekada nepalikite durų atidarytų per naktį
Net jei dieną buvo itin karšta, vakare duris būtina uždaryti. Kitaip šiltnamis praras sukauptą šilumą, o agurkai šals.
Geriausia – uždaryti duris likus valandai iki saulėlydžio, kai šiluma dar laikosi, bet saulės spindulių jau mažėja.
3. Stebėkite oro prognozes
Jei naktį numatomas stiprus atvėsimas, verta šiltnamį papildomai uždengti ar naudoti šilumos akumuliatorius – pvz., juodus vandens bakelius, kurie per dieną sušyla ir naktį skleidžia šilumą.
Ką daryti, jei šiltnamio durų klaida jau padarė žalą?
Jeigu pastebėjote, kad agurkai nustojo augti, lapai pradėjo gelsti, suglebo ar atsirado dėmių – didelė tikimybė, kad augalai jau patyrė padarinius.
Tokiu atveju svarbu nedelsti. Pirmiausia būtina stabilizuoti šiltnamio mikroklimatą: užtikrinti, kad naktį durys būtų uždarytos, o dieną nebūtų per daug įkaitinta.
Staigūs temperatūrų pokyčiai – pagrindinis streso šaltinis agurkams
Norėdami sustiprinti augalų atsparumą, galite naudoti natūralius tirpalus – liaudies medicina siūlo dilgėlių ar česnakų nuovirus, kurie veikia kaip švelnūs imuniteto stiprintojai ir gali padėti apsaugoti nuo ligų plitimo.
Jei pastebite, kad kai kurie augalai stipriai pažeisti, verta svarstyti jų pašalinimą – tai apsaugos likusį derlių nuo galimos infekcijos.
Kaip ateityje išvengti šios klaidos?
Norint, kad šiltnamio durų klaida nesukeltų problemų ir neturėtų įtakos derliui, verta įdiegti keletą paprastų, bet veiksmingų įpročių.
Vienas jų – įsirengti automatinį vėdinimą. Tokie mechaniniai langų atidarytuvai reaguoja į temperatūros pokyčius ir atidaro angas tik tada, kai to iš tikrųjų reikia – jie veikia be elektros, todėl itin patogūs naudoti.
Taip pat naudinga turėti kasdienį priminimą – tiek rašytinį kalendoriuje, tiek telefone – apie durų uždarymą vakare, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai temperatūros dar nėra stabilios.
Kitas praktinis sprendimas – jautriausius augalus, pavyzdžiui, agurkus, sodinti šiek tiek giliau šiltnamyje, toliau nuo durų. Taip sumažinamas tiesioginis skersvėjo poveikis.
Be to, labai svarbu stebėti pačius augalus – jei kas rytą lapai atrodo suglebę, tai jau signalas, kad mikroklimatas per naktį buvo netinkamas.
Pabaigai: nedidelė klaida – didelės pasekmės
Kartais net ir smulkus įprotis, toks kaip šiltnamio durų palikimas pravertų per naktį, gali sukelti rimtas pasekmes.
Šiltnamio durų klaida iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga, bet būtent ji dažnai tampa priežastimi, kodėl agurkai nustoja augti, serga ar net žūsta.
Tačiau gera žinia ta, kad ši klaida lengvai pataisoma – tereikia atidumo ir kelių paprastų įpročių.
Jei duris vėdinsite apgalvotai, atsižvelgdami į orus ir dienos laiką, jei agurkus sodinsite strategiškai, toliau nuo skersvėjų, ir stebėsite jų reakcijas – šiltnamis atsidėkos ne tik gausiu derliumi, bet ir sveikais, stipriais augalais.
Tad skirkite šiek tiek dėmesio šiltnamio durims – jos gali nulemti visą Jūsų sezono sėkmę.
