Vištiena ar kalakutiena dažnai atsiduria priešingose sveikesnės mitybos pasirinkimo pusėse. Tačiau kalbant būtent apie baltymus, jų skirtumas toks mažas, kad daugumai žmonių jis neturės praktinės reikšmės.
Abi paukštienos rūšys suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, seleno ir fosforo. Kuris variantas tinkamesnis, dažniau lemia pasirinktas gabalas ir paruošimo būdas, o ne pats paukštienos pavadinimas.
Baltymų kiekis beveik nesiskiria
Maždaug 85 gramų virtos vištienos porcijoje yra apie 25,2 gramo baltymų. Tokio pat dydžio kalakutienos porcija suteikia apie 25,6 gramo. Taigi kalakutiena turi vos 0,4 gramo daugiau baltymų.
Šis skirtumas per mažas, kad iš esmės pakeistų žmogaus galimybes surinkti reikiamą baltymų kiekį. Abi rūšys aprūpina visomis devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Jos reikalingos raumenų ir kitų audinių atsinaujinimui, hormonų gamybai bei normaliai imuninės sistemos veiklai.
Renkantis svarbesnė mėsos dalis
Vištienos ar kalakutienos maistinė vertė gali gerokai pasikeisti priklausomai nuo to, kurią dalį renkatės. Krūtinėlė paprastai yra liesesnė, o šlaunelėse ir blauzdelėse būna daugiau riebalų bei kalorijų.
Tamsioje mėsoje taip pat yra daugiau mioglobino – raumenų baltymo, susijusio su deguonies kaupimu. Dėl to joje dažnai randama daugiau geležies ir cinko nei baltoje mėsoje. Tai nereiškia, kad tamsią mėsą reikėtų išbraukti iš raciono. Tiesiog porcijos maistinė sudėtis bus kitokia.
Odelė suteikia nedaug papildomų baltymų, tačiau padidina riebalų ir kalorijų kiekį. Jei norite liesesnio patiekalo, rinkitės mėsą be odelės.
Gaminimo būdas pakeičia rezultatą
Net ir liesa paukštiena gali tapti gerokai kaloringesnė, jei kepama su daug aliejaus arba apvoliojama džiūvėsėliuose. Kepant aliejuje padidėja riebalų ir kalorijų kiekis, o prieskonių mišiniai, padažai bei marinatai kartais prideda nemažai cukraus ar druskos.
Kasdieniam meniu paprasčiau rinktis:
- orkaitėje keptą krūtinėlę be odelės;
- ant grotelių keptą paukštieną su nedideliu kiekiu riebalų;
- troškintą mėsą su daržovėmis;
- virtą arba garuose paruoštą paukštieną.
Perdirbti gaminiai, tokie kaip dešrelės, rūkyta paukštiena ar sumuštinių mėsa, dažnai turi daugiau natrio ir kitų priedų. Todėl šviežiai paruošta vištiena ar kalakutiena paprastai yra paprastesnis būdas kontroliuoti patiekalo sudėtį.
Abiejų rūšių mėsa suteikia svarbių medžiagų
Paukštiena nėra vien baltymų šaltinis. Joje esantys B grupės vitaminai padeda organizmui iš maisto išgauti energiją ir palaiko normalią nervų sistemos veiklą.
Selenas svarbus skydliaukės funkcijai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Fosforas reikalingas kaulams ir dantims. Tamsesnėje mėsoje esanti geležis ir cinkas taip pat prisideda prie svarbių organizmo funkcijų.
Dėl to vištiena ar kalakutiena gali būti įtraukiamos į įvairų racioną kartu su žuvimi, kiaušiniais, pupelėmis ir lęšiais. Įvairesni baltymų šaltiniai padeda gauti skirtingų maistinių medžiagų.
Kaip pasirinkti pagal savo tikslą
Jei svarbiausia sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį, rinkitės liesą, be odelės paruoštą krūtinėlę. Jei norisi sodresnio skonio arba svarbu gauti daugiau geležies ir cinko, tamsi mėsa taip pat gali būti tinkama.
Perkant maltą paukštieną, naudinga patikrinti liesos mėsos ir riebalų santykį. Pavyzdžiui, 93 procentai liesos mėsos ir 7 procentai riebalų leis tiksliau įvertinti, ką dedate į patiekalą.
Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama per parą gauti apie 1,2-1,6 gramo baltymų vienam kūno kilogramui, tačiau poreikis priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir bendro kalorijų kiekio. Todėl renkantis tarp šių dviejų produktų nereikia vaikytis minimalaus baltymų skirtumo. Daug svarbiau porcijos dydis, mėsos dalis ir tai, kaip ji paruošta.