Kiekvienas sodininkas svajoja apie kiemą, kuriame baigiantis šaltiems orams sprogsta didžiuliai spalvoti žiedai. Visgi praktikoje situacija būna kitokia. Atšilus orams medis gražiai sužaliuoja, bet lauktų pumpurų kaip nėra, taip nėra. Kai magnolija krauna tik lapus, apima nusivylimas ir noras nuleisti rankas. Ką darome ne taip? Dažnai priežastys slypi visai paprastose priežiūros klaidose. Peržvelkime pagrindinius veiksnius, kurie neleidžia augalui pražysti.
Žirklių naudojimas ne laiku
Šie medeliai turi savo unikalų gyvenimo ritmą. Žiedpumpuriai kitam sezonui pradedami formuoti dar vasaros antroje pusėje. Jei sugalvosite apkarpyti šakas rudenį ar žiemos pabaigoje, jūs paprasčiausiai nukirpsite būsimus žiedus.
Netekęs pasiruošimo, augalas visas jėgas skirs naujų žalių ūglių auginimui. Karpyti šakas vertėtų iškart po žydėjimo. Jei abejojate, ar genėjimas apskritai reikalingas, geriau palikite krūmą ramybėje ir pašalinkite tik akivaizdžiai nudžiūvusias ar vėjo nulaužtas šakeles.
Pavasarinės šalnos apgauna augalą
Ankstyvi ir netikėti atšilimai vasario ar kovo mėnesiais labai lengvai supainioja medelį. Pajutę šilumą, pumpurai pradeda sparčiai brinkti. Vėliau sugrįžęs stiprus šaltis juos tiesiog nušaldo.
Pažeistos užuomazgos patamsėja, nudžiūsta ir nubyra ant žemės. Išgyvena tik patvaresni lapų pumpurai. Dėl tokių permainingų orų magnolija krauna tik lapus ir visas grožis nukeliamas kitiems metams. Nedidelius krūmus verta akylai stebėti ir, pranešus apie šalnas, nakčiai apgaubti storesne agroplėvele.
Tręšimo klaidos ir dirvožemio kaprizai
Trąšų perteklius dažnai pridaro daugiau bėdos nei lengvas jų trūkumas. Subalansuotas žemės papildymas padeda išvengti nemalonių staigmenų ir paskatina pumpurų krovimą.
Per daug azoto – Dosniai patręšus žemę grynu mėšlu ar azotinėmis trąšomis, krūmas visą energiją atiduoda žaliai masei auginti. Stiebai auga stori, lapai darosi dideli bei vešlūs, tačiau pačių žiedų nesulauksite.
Fosforo ir kalio stygius – Būtent šie du elementai skatina žiedynų formavimąsi. Sodininkai rekomenduoja rinktis specializuotus mišinius, skirtus žydintiems krūmams. Ten išlaikytas geras elementų balansas.
Netinkamas žemės rūgštingumas – Šiam augalui gyvybiškai reikia silpnai rūgščios dirvos. Jei žemė per šarminė, šaknys nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų. Dėl to nustoja formuotis pumpurai. Paviršiaus padengimas pušų žieve padeda išlaikyti drėgmę ir reikiamą rūgštumą.
Kantrybės trūkumas ir blogai parinkta vieta
Reikia įvertinti ir paties sodinuko amžių. Iš sėklos išaugintas medelis pirmą kartą pražysta prabėgus net dešimčiai ar penkiolikai metų. Jei pirkote visai mažą augalą, gali tekti ilgokai palaukti. Medelynuose parduodami jau skiepyti augalai pradeda džiuginti spalvomis kur kas greičiau.
Didelę įtaką daro ir parinkta vieta kieme. Pasodinus krūmą giliame pavėsyje, šalia aukštų mūrinių sienų ar po senais dideliais medžiais, jam paprasčiausiai trūksta saulės spindulių. Šešėlyje magnolija krauna tik lapus, nes pilnaverčiams žiedynams suformuoti būtina tiesioginė šviesa. Vėjų perpučiami kampai taip pat kenkia. Šalti gūsiai išdžiovina besiformuojančias užuomazgas, todėl raskite ramią užuovėją pietinėje pusėje.
Pakeitus tręšimo įpročius, parinkus saulėtą užuovėją ir apsaugojus šakas nuo netikėtų šalnų, krūmas greitai atsigaus. Neišsigąskite laikinų nesėkmių ir leiskite augalui sutvirtėti. Ilgainiui jūsų pastangos pasiteisins, o kiemas pasipuoš išsvajotais spalvotais žiedais.