Jautiena, lašiša ir kiaušiniai dažnai laikomi pagrindiniais baltymų šaltiniais. Tačiau naujas 20 produktų vertinimas į pirmą vietą iškėlė maistą, kurį dalis žmonių vis dar prisimena tik kaip vegetarišką mėsos pakaitalą – tofu.
Šiame reitinge vertintas ne vien baltymų kiekis. Atsižvelgta į maistinę sudėtį, kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai. Todėl tofu šiame vertinime atsidūrė aukščiau už daugelį gyvūninės kilmės produktų.
Tofu surinko daugiausia taškų
Vertinimui sukurta BPI balų sistema, pagal kurią didžiausias galimas rezultatas siekė 40 taškų. Tofu gavo 36 taškus ir užėmė pirmąją vietą.
Į bendrą rezultatą įtrauktos dvi dalys. „Žmonių“ balas vertino natrio, sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį, visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, kainą bei prieinamumą. „Planetos“ balas apėmė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vandens taršą, žemės naudojimą ir gėlo vandens poreikį.
Tofu pirmavo abiejose kategorijose. Po jo bendrame ketvertuke rikiavosi pupelės, čija sėklos ir bolivinė balanda.
Reitingas vertino daugiau nei baltymų kiekį
Vienas įdomiausių vertinimo aspektų – produktai buvo lyginami pagal kiekį, reikalingą 100 gramų baltymų gauti. Tai nėra tas pats, kas lyginti vienodo dydžio porcijas.
Pavyzdžiui, 2 šaukštuose čija sėklų yra maždaug 4-5 gramai baltymų. Todėl jos gali būti maistingas priedas prie košės ar jogurto, tačiau vien jų nepakaktų kaip pagrindinio baltymų šaltinio žmogui, kuris per vieną valgymą siekia gauti 25-30 gramų baltymų.
Tofu porcijoje baltymų taip pat gali būti mažiau nei vištienos krūtinėlėje. Todėl svarbu vertinti ne tik produkto pavadinimą, bet ir realų suvalgomą kiekį. Ši sistema parodo bendrą produktų vaizdą, tačiau nepakeičia individualaus mitybos planavimo.
Didžiausias skirtumas išryškėjo vertinant poveikį aplinkai
Skaičiuojant poveikį aplinkai, tofu rezultatai buvo gerokai palankesni nei jautienos. Tyrimo autoriaus pateiktame palyginime 100 gramų baltymų iš tofu siejosi su maždaug 0,61 kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, o iš jautienos – su maždaug 64,19 kilogramo.
Skyrėsi ir žemės poreikis. Tokiam pačiam baltymų kiekiui pagaminti tofu reikėjo apie 2 kvadratinių metrų žemės, o jautienai – maždaug 211 kvadratinių metrų.
Vis dėlto šie skaičiai neparodo visų mitybos pasirinkimo aplinkybių. Maisto gamybos poveikis priklauso nuo auginimo, perdirbimo ir tiekimo sąlygų, o skirtingose šalyse produktų kaina ir prieinamumas gali labai skirtis.
Gyvūniniai produktai nebuvo automatiškai atmesti
Gyvūninės kilmės baltymai turi savų privalumų. Kiaušiniai, žuvis, pieno produktai ir liesa mėsa dažniausiai suteikia visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, todėl organizmui juos patogu panaudoti baltymų poreikiui patenkinti.
Tačiau bendrame reitinge tarp žemiausiai įvertintų produktų pateko mocarela, aviena, jautiena ir čederio sūris. Tai nereiškia, kad šių produktų reikia visiškai atsisakyti. Rezultatas tik rodo, kad, vertinant kartu maistinę sudėtį, kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai, jie surinko mažiau balų.
Vienas reitingas neturėtų nuspręsti už jus
Specialistai pabrėžė, kad žmonių poreikiai skiriasi. Kai kuriems tofu gali netikti dėl virškinimo ypatumų, kitiems svarbesnis bus skonis, kaina ar galimybė reguliariai nusipirkti šį produktą.
Tofu galima naudoti ne tik kaip mėsos pakaitalą. Jis tinka salotoms, sriuboms, keptuvėje ruošiamiems patiekalams ar sumuštinių įdarui. Pupelės, lęšiai, bolivinė balanda ir sėklos taip pat padeda paįvairinti meniu, tačiau jų baltymų kiekį reikėtų vertinti pagal tikrąją porciją.
Taigi tofu šiame vertinime tapo nugalėtoju ne todėl, kad kiekvienoje porcijoje turi daugiausia baltymų. Jo pranašumą lėmė platesnis kriterijų derinys. Renkantis maistą naudinga atsižvelgti ne tik į vieną skaičių ant pakuotės, bet ir į savo poreikius, porcijos dydį, kainą bei tai, kaip produktas dera su visa mityba.