Po valgio pilve lieka sunkumas, maistas tarsi „nepraeina“, o energijos vis mažiau – pažįstamas jausmas? Tokie požymiai dažnai rodo, kad suriebėjusi kasa jau prašosi pagalbos. Jos neskauda, todėl apie ją retai susimąstome, bet kai sutrinka darbas, kenčia visas virškinimas.
Žolininkai pastebi, kad kasą galima palaipsniui atstatyti – augalų pagalba. Gamtoje yra keli ypač stiprūs augalai, kurie padeda išvalyti, sustiprinti ir atkurti jos veiklą. Apie juos kalba patyrę žolininkai, o jų poveikį jau spėjo pajusti ne vienas.
Suriebėjusi kasa tyliai siunčia ženklus
Kai suriebėjusi kasa pradeda dirbti vangiau, žmogus to iš pradžių net nepastebi. Jokių aštrių skausmų, jokių akivaizdžių simptomų – tik bendras nuovargis ir prastesnė savijauta. Todėl daugelis šią būklę supainioja su paprastu virškinimo sutrikimu ar nuovargiu po sočios vakarienės.
Kasa dalyvauja virškinime ir padeda organizmui įsisavinti maistą. Kai ji „apsineša“ riebalais, fermentų išsiskiria mažiau, todėl maistas virškinamas sunkiau. Laikui bėgant kūnas ima siųsti signalus, kad jam reikia pagalbos.
Dažniausi požymiai, kad kasa suriebėjusi:
- Nuolatinis sunkumas ar maudimas po dešiniuoju šonkauliu;
- Pilvo pūtimas po valgio;
- Pykinimas, kartumas burnoje;
- Riebesnio maisto netoleravimas;
- Virškinimo sulėtėjimas, dažnesnis vidurių užkietėjimas;
- Odos papilkėjimas ar išsausėjimas;
- Nepaaiškinamas nuovargis, vangumas po valgio;
- Kraujo tyrimuose – padidėję kepenų fermentai ar gliukozė.
Tokie simptomai gali atrodyti smulkūs, bet ignoruojant juos kasa toliau silpsta. Todėl žolininkai pataria nelaukti, kol būklė taps rimtesnė – laiku padėti jai atsistatyti galima paprastais, natūraliais būdais.
Kodėl kasa suriebėja?
Kasa nesuriebėja per vieną dieną. Tai dažniausiai metų metais kauptas rezultatas – netaisyklinga mityba, mažai judėjimo, alkoholis ar nuolatinis stresas. Kai kasoje ima kauptis riebalinis audinys, jos ląstelės nebegali tinkamai dirbti.
Iš pradžių tai atrodo nekaltai: truputis sunkumo, virškinimo sutrikimai, kartais pykinimas. Bet laikui bėgant kasa vis labiau praranda gebėjimą gaminti fermentus ir hormonus. Dėl to didėja rizika išsivystyti cukriniam diabetui ar lėtiniam kasos uždegimui.
Dar pavojingiau, kad suriebėjusi kasa neretai „keliauja kartu“ su kepenų suriebėjimu. Tokiu atveju visas organizmas ima kaupti toksinus, sutrinka riebalų skaidymas, o žmogus nuolat jaučiasi pavargęs, išsunktas.
Todėl specialistai pabrėžia – tai ne tik kosmetinė ar laikina problema. Kasa yra vienas jautriausių organų, o kai ji pavargsta, kenčia visa virškinimo grandinė.
Žolininkai išskiria 3 galingiausius augalus, padedančius suriebėjusiai kasai
Gamtoje yra augalų, kurie veikia ne tik kepenis, bet ir padeda atstatyti suriebėjusią kasą. Jie skatina natūralų valymosi procesą, mažina uždegimą ir atkuria normalų fermentų gamybos ritmą. Žolininkai sako, kad šie trys augalai – patys stipriausi ir patikimiausi, kai kasa pavargusi nuo riebalų pertekliaus ir netinkamos mitybos.
1. Smiltyninis šlamutis
Šis augalas dažnai vadinamas natūraliu kepenų ir kasos „valytoju“. Jo žieduose gausu flavonoidų, kurie padeda mažinti uždegimą, gerina tulžies išsiskyrimą ir padeda kasai lengviau susidoroti su riebiu maistu. Smiltyninis šlamutis taip pat gerina virškinimo sultis, todėl po valgio nebesijaučia sunkumo ar kartumo burnoje.
Vartojimui tinka tiek užpilas, tiek arbata. Vienam puodeliui pakanka šaukštelio džiovintų žiedų. Užplikyti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti apie 10–15 minučių. Gerti po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną, geriausia – prieš valgį. Kursas turėtų trukti bent kelias savaites, kad poveikis būtų juntamas.
2. Margainis
Margainis – vienas žinomiausių augalų, stiprinančių kepenis ir kartu padedantis atsigauti suriebėjusiai kasai. Jo veiklioji medžiaga silimarinas padeda ląstelėms atsikurti, apsaugo nuo tolesnio riebalų kaupimosi ir skatina natūralų organizmo valymąsi. Be to, margainis teigiamai veikia cholesterolio pusiausvyrą, todėl tinka ir profilaktiškai.
Dažniausiai vartojamos maltos margainio sėklos – po pusę arbatinio šaukštelio 2–3 kartus per dieną, užgeriant vandeniu arba įmaišius į jogurtą ar košę. Taip pat galima gerti margainio arbatą – po puodelį ryte ir vakare. Norint pasiekti rezultatą, kursas turėtų trukti ne trumpiau kaip 2–3 mėnesius.
3. Vaistinė dirvuolė
Tai senas, bet šiandien vėl atrandamas augalas. Žolininkai ją vertina dėl gebėjimo švelniai skatinti kasos veiklą, mažinti uždegimą ir padėti iš organizmo pasišalinti toksinams. Vaistinė dirvuolė gerina medžiagų apykaitą, todėl tinka ir tiems, kuriuos kamuoja lėtas virškinimas ar svorio svyravimai.
Iš dirvuolės dažniausiai verdama arbata. Vienam puodeliui užtenka šaukštelio džiovintų lapų ar žiedų. Užplikyti karštu vandeniu, palaikyti apie 15 minučių ir gerti šiltą, ne saldintą. Patariama vartoti 2 kartus per dieną – ryte ir vakare, apie pusvalandį prieš valgį. Norint palaikyti rezultatą, galima daryti kelių savaičių pertraukas ir vėl kartoti kursą.
Kiti augalai, kurie padeda kasai atsigauti ir sustiprėti
Be trijų stipriausių žolelių, yra ir daugiau augalų, kurie veikia švelniai, bet patikimai. Jie palaiko virškinimo sistemą, padeda šalinti toksinus, mažina uždegimą ir stiprina organizmo atsistatymą. Kai šie augalai derinami tarpusavyje, jų poveikis tampa dar stipresnis – tarsi natūralus kasos „detoksas“.
Žolininkai dažnai giria pienės lapus ir šaknis – jie valo kepenis, gerina tulžies apytaką ir tuo pačiu padeda kasai dirbti lengviau. Medetkų žiedai ramina uždegimus, saugo nuo bakterijų dauginimosi ir padeda atsinaujinti audiniams. Beržų lapeliai – puikus pasirinkimas pavasarį ir rudenį, kai norisi išjudinti organizmą, pašalinti skysčių perteklių ir toksinus.
Naudingas ir varnalėšos šaknis, kuri stiprina medžiagų apykaitą, o žasine sidabražolė padeda virškinimui, ypač kai jaučiama sunkumo ar pilnumo pojūtis. Kai kurie žolininkai giria ir čiagą (beržo juodgrybį) – ji skatina kepenų ir kasos regeneraciją, stiprina imunitetą ir suteikia energijos.
Šių augalų arbatas ar mišinius galima kaitalioti: vieną savaitę gerti medetkų ir pienių arbatą, kitą – varnalėšos ir beržų lapelių. Taip organizmas gauna vis kitų veikliųjų medžiagų, o suriebėjusi kasa pamažu atsinaujina be papildomų vaistų ar cheminių priemonių.
Suriebėjusi kasa gali atsigauti – svarbu duoti jai laiko
Kasa nėra organas, kuris greitai atleidžia už neatsargumą. Ji dirba tyliai, bet kai pavargsta, visam kūnui tampa sunku. Todėl verta sustoti, įsiklausyti į savo savijautą ir duoti jai šansą atsikvėpti.
Suriebėjusi kasa gali atsigauti – tik reikia kantrybės. Gamta tam duoda viską: šlamutį, margainį, dirvuolę ir daugybę kitų žolelių, kurios pamažu valo, maitina ir stiprina. Jei šiuos augalus naudosime išmintingai, kartu su lengvesne mityba ir mažiau streso, po kelių mėnesių skirtumas bus juntamas – daugiau lengvumo, energijos ir geresnė savijauta po kiekvieno valgio.
Kiekvienas mažas žingsnis – nuo puodelio žolelių arbatos iki ramesnių vakarienių – yra investicija į kasos sveikatą. O sveika kasa reiškia viso kūno darną, lengvumą ir ramybę viduje.
