Ar valerijonas gali pakeisti raminamuosius? Šis klausimas kyla ne vienam, ypač tiems, kurie ieško natūralesnių būdų nusiraminti ar geriau išsimiegoti.
Valerijonas nuo seno vartojamas kaip augalinė priemonė, padedanti mažinti nerimą, įtampą ir lengvinti užmigimą. Tačiau kaip ir bet kuris augalas, jis turi ne tik privalumų, bet ir tam tikrų ribų.
Žmonių patirtys rodo, kad vieniems valerijonas tampa patikimu pagalbininku, o kitiems – neveiksmingas arba net sukelia nemalonių pojūčių. Diskusijose dažnai pabrėžiama, kad ilgai vartojant gali atsirasti pripratimas, galimas šalutinis poveikis atminčiai ar regėjimui.
Todėl svarbu žinoti, kiek saugu jį vartoti, kada geriau daryti pertraukas ir kokios žolelės gali būti alternatyva, kad organizmas nepriprastų prie vienos priemonės.
Kada valerijonas padeda?
Valerijono šaknis ir jos preparatai dažniausiai vartojami nerimo, įtampos, streso ar nemigos atvejais. Ši žolė pasižymi švelniu raminamuoju poveikiu, kuris gali padėti:
- Greitesniam užmigimui – ypač jei sunku „išjungti mintis“ prieš miegą.
- Nerimo mažinimui – valerijonas švelniai ramina nervų sistemą.
- Raumenų įtampos atpalaidavimui – kartais vartojamas net spazmams lengvinti.
- Širdies ritmo stabilizavimui – žmonės mini, kad valerijonas ramina ir širdies plakimą, ypač esant stresinėms situacijoms.
Svarbiausia, kad valerijonas veikia natūraliai – jis ne „užmigdo“, bet padeda pasiekti ramesnę būseną. Būtent dėl to daugeliui atrodo patrauklesnė alternatyva nei sintetiniai raminamieji vaistai. Tačiau ar jį galima vartoti ilgą laiką?
Kada valerijonas gali pakenkti?
Nors valerijonas laikomas viena saugiausių augalinių priemonių nusiraminimui, jo ilgalaikis vartojimas ne visada naudingas. Žmonių patirtys ir specialistų rekomendacijos išskiria kelias rizikas:
Pripratimas prie poveikio
Ilgai vartojant organizmas gali priprasti prie valerijono, todėl jo raminamasis efektas silpnėja. Tokiu atveju reikia vis didesnės dozės, kad pasiektumėte tą patį rezultatą.
Galimas poveikis atminčiai ir dėmesiui
Diskusijose dažnai minima, kad nuolatinis valerijono vartojimas gali „apsunkinti“ galvą, pabloginti dėmesio koncentraciją ar net atmintį.
Šalutiniai pojūčiai
Kai kuriems žmonėms valerijonas sukelia mieguistumą dienos metu, galvos skausmą ar net silpnumą. Taip pat jis nerekomenduojamas prieš vairuojant ar dirbant su technika – gali „rodyti promiles“.
Sąveika su kitomis priemonėmis
Valerijono nereikėtų derinti su stipresniais raminamaisiais vaistais ar alkoholiu – tai gali sustiprinti slopinamąjį poveikį.
Trumpai tariant, valerijoną geriausia vartoti kursais, daryti pertraukas, o ilgalaikį naudojimą derinti su kitomis priemonėmis.
Kuo pakeisti valerijoną? Natūralios alternatyvos
Jei norite sumažinti priklausomybės riziką ar paprasčiausiai paįvairinti savo kasdienę rutiną, valerijoną galima derinti arba pakeisti kitomis žolelėmis bei natūraliomis priemonėmis.
Raminančios žolelės
- Melisa – melisų arbata švelniai ramina nervų sistemą, padeda greičiau užmigti.
- Apyniai – dažnai naudojami kartu su valerijonu, stiprina raminamąjį poveikį.
- Sukatžolė – ypač tinkama vakare, nuramina ir palaiko širdies veiklą.
- Jonažolė – laikoma „geros nuotaikos žole“, gali padėti lengvos depresijos atvejais.
- Ramunėlė – klasikinė arbata nerimui ir įtampai mažinti.
Mineralai ir vitaminai
Magnis, žuvų taukai, geležis ar B grupės vitaminai taip pat vaidina svarbų vaidmenį nervų sistemos veikloje. Jų trūkumas gali skatinti nerimą, panikos atakas ar miego sutrikimus.
Gyvenimo būdo pagalba
Ne vienas pabrėžia, kad sportas, vakariniai pasivaikščiojimai, kryžiažodžiai ar net paprasti atsipalaidavimo pratimai gali veikti taip pat stipriai, kaip žolelių arbata.
Trumpai tariant, vien tik valerijono nepakanka – organizmui reikalinga įvairovė ir balansas.
Apibendrinimas
Valerijonas gali būti puiki pagalba tiems, kurie ieško natūralesnio būdo nusiraminti ar pagerinti miegą. Tačiau svarbu suprasti, kad jo poveikis nėra beribis – ilgai vartojant galima priprasti, atsirasti šalutinių pojūčių, o kai kuriems žmonėms jis visai neveiksmingas.
Todėl valerijoną verta vartoti kursais, daryti pertraukas ir derinti su kitomis priemonėmis – tiek žolelėmis (melisa, apyniais, jonažole, ramunėle), tiek mineralais ar paprastais gyvenimo būdo pokyčiais.
Tokia įvairovė padės ne tik išvengti pripratimo, bet ir užtikrins geresnę emocinę pusiausvyrą.
