Natūrali medicinaŠis paprastas augalas išvalo kepenis ir ramina uždegimus organizme

Šis paprastas augalas išvalo kepenis ir ramina uždegimus organizme

Nedidelis, mėlynai violetiniais žiedais žydintis augalas Azijos medicinoje vertinamas jau labai ilgai. Dabar jo šaknimi domisi ir tyrėjai, nes joje aptinkama medžiagų, galinčių saugoti kepenų ląsteles, slopinti uždegiminius procesus ir mažinti oksidacinę žalą.

Baikalinė kalpokė išsiskiria flavonoidais baikalinu ir baikaleinu. Būtent su jais siejama nemaža dalis augalo savybių, o baikalinės kalpokės poveikis tiriamas ne tik kepenims, bet ir širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai, imuninei sistemai bei odai.

Vertingiausia augalo dalis slepiasi po žeme

Baikalinė kalpokė natūraliai auga Kinijoje, Korėjoje, Mongolijoje ir Sibiro kraštuose. Nors žiedai traukia akį, tradiciškai naudojama ne antžeminė dalis, o šaknis.

Joje randama flavonoidų ir kitų augalinių junginių. Baikalinas ir baikaleinas tyrėjus domina tuo, kad gali paveikti organizme vykstančias uždegimines reakcijas ir apsaugoti ląsteles nuo žalingo oksidacinio streso.

Dėl tokio plataus veikimo augalas tiriamas keliose visiškai skirtingose srityse. Vienur dėmesys tenka kepenims, kitur širdžiai, smegenims ar net odos būklei.

Baikalinės kalpokės nauda organizmui

Kepenų ląstelių apsauga: baikalinas tiriamas dėl gebėjimo apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų, susijusių su uždegimu ir oksidaciniu stresu. Dėmesio sulaukia ir jo galimas poveikis esant kepenų suriebėjimui bei fibroziniams pokyčiams.

Uždegimų slopinimas: baikalinės kalpokės flavonoidai gali paveikti medžiagas, kurios organizme palaiko uždegiminę reakciją. Būtent ši savybė yra viena geriausiai žinomų augalo tyrimų krypčių.

Širdies apsauga: baikalinas ir baikaleinas nagrinėjami dėl galimo apsauginio poveikio širdies raumeniui. Jie gali mažinti oksidacinę žalą, kuri ilgainiui nėra palanki širdies ląstelėms.

Kraujagyslių būklė: tyrimuose vertinamas poveikis kraujagyslių sienelėms, jų elastingumui ir kraujo tekėjimui. Taip pat nagrinėjamas galimas ryšys su kraujospūdžiu bei riebalų kiekiu kraujyje.

Nervų sistemos apsauga: augalo junginiai gali saugoti nervines ląsteles nuo uždegimo ir oksidacinės žalos. Dėl to baikalinė kalpokė domina ir smegenų senėjimą tiriančius mokslininkus.

Ramesnė nervų sistema: gyvūnų tyrimuose pastebėtas raminantis poveikis, mažesnis nerimastingumas ir geresni miego rodikliai. Žmonėms ši sritis dar tiriama.

Imuninės sistemos veikla: baikalinės kalpokės medžiagos gali paveikti imuninių ląstelių aktyvumą. Laboratorijoje taip pat stebimas poveikis kai kurioms bakterijoms, virusams ir grybeliams.

Odos apsauga: antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės aktualios ir odai. Tiriamas galimas poveikis UV spindulių pažeistoms ląstelėms, odos atsikūrimui bei uždegiminiams bėrimams.

Apsauga nuo oksidacinės žalos: flavonoidai gali neutralizuoti dalį laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia ląsteles. Tai viena priežasčių, kodėl augalas tyrinėjamas taip plačiai.

Vėžio tyrimų kryptis: laboratoriniuose bandymuose kai kurie kalpokės junginiai lėtino tam tikrų vėžinių ląstelių dauginimąsi. Kol kas tai tyrimų sritis, o ne augalo panaudojimas vėžiui gydyti.

Kepenims ji įdomi neatsitiktinai

Kepenys nuolat susiduria su medžiagomis, kurias organizmui reikia suskaidyti ar pašalinti. Kai kartu vyksta uždegiminiai procesai ir padidėja oksidacinis stresas, kepenų ląstelės gali būti pažeidžiamos.

Baikalinės kalpokės šaknyje esantis baikalinas tiriamas būtent dėl gebėjimo tokias ląsteles apsaugoti. Dalis tyrimų nagrinėja jo galimybes esant kepenų suriebėjimui, fibroziniams pokyčiams ir kitoms būklėms, kai kepenims tenka didesnis krūvis.

Įdomu ir tai, kad tas pats augalo poveikis uždegimui gali būti aktualus ne vien kepenims. Uždegiminės reakcijos yra susijusios ir su kraujagyslių, odos bei nervų sistemos būkle.

Kaip baikalinė kalpokė vartojama

Saulėtoje pievoje gausiai žydinčios baikalinės kalpokės, kurių šaknyse esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio organizmui.
Žydinčios baikalinės kalpokės pievoje. Nuotrauka iš: shutterstock.com

Dažniausiai naudojama džiovinta šaknis arba iš jos pagaminti ekstraktai. Papildų koncentracija gali labai skirtis, todėl vienodi kiekiai skirtinguose produktuose nebūtinai reiškia vienodą veikliųjų medžiagų dozę.

Renkantis preparatą verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

  • kokia augalo dalis panaudota
  • ar nurodytas ekstrakto kiekis
  • kiek baikalino ar kitų flavonoidų yra porcijoje
  • kokia rekomenduojama dienos dozė
  • ar sudėtyje nėra daugybės papildomų augalų, kurių poveikį sunkiau įvertinti

Didesnė dozė savaime nereiškia stipresnės naudos. Koncentruotus ekstraktus geriau vartoti pagal konkretaus produkto nurodymus.

Kam su baikaline kalpoke reikėtų atsargiau

Augaliniai preparatai taip pat gali veikti kartu vartojamus vaistus. Daugiau atsargumo reikia esant kraujo krešėjimo sutrikimams, diabetui ar kepenų ligoms.

Ypač reikėtų pasitarti su gydytoju, jei vartojami kraują skystinantys arba gliukozės kiekį mažinantys vaistai.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu baikalinės kalpokės preparatų geriau nevartoti savarankiškai, nes duomenų apie jų saugumą nepakanka. Tas pats galioja ir vaikams.

Kodėl augalas iki šiol taip domina tyrėjus

Baikalinė kalpokė išsiskiria tuo, kad jos veikliosios medžiagos tiriamos labai skirtingose srityse. Kepenų apsauga ir uždegiminių procesų slopinimas yra vienos stipriausių krypčių, tačiau kartu nagrinėjamas poveikis širdžiai, kraujagyslėms, nervinėms ląstelėms, imuninei sistemai ir odai.

Baikalinės kalpokės poveikis dar nėra vienodai gerai patvirtintas visose srityse, tačiau jos šaknyje esantys flavonoidai tikrai nėra vien tradicinės medicinos palikimas. Būtent dėl jų kuklus Azijos augalas iki šiol išlieka labai įdomus šiuolaikiniams tyrimams.

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite