Šiltuoju metų laiku gamtoje tyko maži bet itin pavojingi parazitai. Po pasivaikščiojimo miške aptikus įsisiurbusį kraujasiurbį apima didelė panika. Skubėjimas greitai atsikratyti rasto gyvio veda prie prastų sprendimų.
Internete sklando įvairūs mitai kaip geriausia atlikti procedūrą. Praktika rodo jog žalingi erkių traukimo metodai daro milžinišką žalą. Jie tiesiogiai atveria kelią sunkioms ir gyvybei pavojingoms infekcijoms. Būtina žinoti populiarias klaidas siekiant apsaugoti savo sveikatą.
Riebalų ir aliejaus naudojimas
Viena didžiausių daromų klaidų yra bandymas parazitą uždusinti. Ant įsisiurbimo vietos gausiai pilamas saulėgrąžų aliejus, tepamas riebus kremas ar dedamas sviesto gabalėlis. Gyvis kvėpuoja per pilvelyje esančias mikroskopines angas. Uždengus kvėpavimo takus erkė patiria didžiulį stresą.
Pradėjus trūkti oro parazitas automatiškai atpila skrandžio turinį tiesiai į jūsų kraujotaką. Skrandyje nuolat kaupiasi Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjai. Toks neapgalvotas veiksmas veikia kaip užkrato injekcija tiesiai į kūną. Parazitas po aliejaus sluoksniu gali išgyventi net kelias valandas todėl dusinimas neduoda jokios naudos.
Sukiojimas įvairiomis kryptimis
Artimieji dažnai pataria gyvį sukti pagal laikrodžio rodyklę. Tai dar 1 ypač pavojingas ir žalingas patarimas. Erkės straubliukas primena mažą inkarą su aštriais dantukais nukreiptais atgal. Gyvio burnos aparatas neturi jokio sriegio.
Pradėjus sukti parazitą aplink savo ašį trapi galva tiesiog nulūžta ir pasilieka giliai odoje. Likusi kūno dalis sukelia stiprų vietinį uždegimą bei pūliavimą. Pažeistą vietą vėliau tenka atverti chirurginiu būdu medicinos įstaigoje. Galvoje esančios seilių liaukos toliau skleidžia infekciją į audinius net po pilvelio pašalinimo.
Deginimas karščiu ir chemija
Ekstremalūs erkių traukimo metodai apima fizinį kankinimą karščiu ar agresyviomis medžiagomis. Bandoma priartinti ką tik užpūstą degtuką ar įkaitintą adatą prie parazito pilvelio. Kiti naudoja nagų laką, acetoną ar gryną spiritą. Tikimasi jog pajutęs diskomfortą gyvis pats ištrauks galvą ir pabėgs.
Realybėje cheminis ar terminis procesas veikia visiškai priešingai. Dirgikliai sukelia staigų šoką. Erkė automatiškai suleidžia dar didesnį seilių kiekį su visais pavojingais virusais bei bakterijomis. Gydytojai griežtai draudžia bet kokį išorinį erzinimą. Gyvis niekada nepaleidžia aukos savo noru kol nėra pilnai pasisotinęs krauju.
Traukimas plikais pirštais
Pamačius gyvį norisi jį greitai suimti ir išrauti nagais. Spaudžiant minkštą parazito pilvą pirštais sukuriamas švirkšto efektas. Jūs patys mechaniniu būdu išspaudžiate infekuotą skystį atgal į savo organizmą. Didėja rizika perduoti ligos sukėlėjus tiesiogiai į kraujotaką.
Papildomai rizikuojate patys užsikrėsti per mikroskopinius įtrūkimus pirštų odoje. Sutraiškius gyvį jo vidiniai skysčiai lieka ant jūsų rankų. Netyčia palietus akis ar lūpas virusas lengvai patenka per gleivinę. Procedūros metu privalu vengti tiesioginio kontakto su parazito kūnu.
Kaip atlikti procedūrą saugiai namuose
Vengiant išvardintų klaidų privalu žinoti saugų pašalinimo būdą. Tam reikės 1 paprasto įrankio esančio kiekvienoje namų vaistinėlėje. Vaistinėse parduodami specialūs traukikliai taip pat puikiai atlieka savo funkciją.
Taisyklingi žingsniai šalinant parazitą:
- Paimkite švarų medicininį pincetą plonais galiukais.
- Suimkite gyvį kuo arčiau jūsų odos paviršiaus.
- Traukite lėtu ir labai tolygiu judesiu tiesiai į viršų.
- Venkite bet kokio sukiojimo trūkčiojimo ar maigymo.
- Ištraukus gyvį vietą nuplaukite vandeniu su muilu.
- Dezinfekuokite įkandimo vietą turimu antiseptiku.
Likus galvutei odoje nepanikuokite. Organizmas ją pašalins pats kaip paprastą rakštį. Ištraukto gyvio netraiškykite pirštais. Saugiausia parazitą nuleisti į kanalizaciją. Atidžiai stebėkite įkandimo vietą 30 dienų. Pastebėjus besiplečiančią raudoną dėmę nedelsiant kreipkitės pagalbos į artimiausią šeimos gydytoją.