Pavasarį atbundanti gamta skatina tvarkyti gėlynus. Sodų savininkams pastoviai kyla klausimas kada persodinti bijūnus, kad gražūs augalai nenukentėtų ir toliau džiugintų.
Tokie ilgaamžiai krūmai vienoje vietoje gali sėkmingai augti penkiasdešimt ar net daugiau metų. Jie itin nemėgsta dažno kilnojimo, tad vietos keitimas visada sukelia didelį stresą.
Pats geriausias laikas šiam darbui
Idealiausias metas perkelti tokius puošnius augalus yra antroji vasaros pusė. Planuojant darbus aplinkoje geriausia taikyti į rugpjūčio arba patį ankstyviausią rugsėjo mėnesio periodą.
Vasaros pabaigoje krūmas jau būna sukaupęs požeminius pumpurus kitiems metams. Rudeninis vietos pakeitimas leidžia šaknims ramiai įsitvirtinti iki pirmųjų rimtų žiemos šalčių sezono.
Laiku atliktas darbas garantuoja greitą prigijimą naujoje gėlyno vietoje. Jau kitą sezoną krūmas puikiai atsigaus ir greičiausiai apdovanos jus gausiais bei itin kvapniais ryškiais žiedais.
Pavasarinis persodinimas ir rizikos
Pasitaiko nenumatytų situacijų, kai keras privalo būti patrauktas ankstyvą pavasarį. Tai daryti galima, bet procesas bus sunkesnis ir prašys kur kas daugiau jūsų kruopštumo bei atidumo.
Pavasarį kasti privaloma labai atsargiai ir stengtis paimti kuo didesnį žemės luitą. Šaknys neturi pajusti staigaus aplinkos pasikeitimo, antraip keras patirs milžinišką fizinį šoką.
Perkėlus krūmą pavasarį pagrindinė energija bus skirta naujų šaknų auginimui po žeme. Praktiškai garantuota, kad šiais metais gausių žiedų tikrai nepamatysite ir teks kantriai palaukti.
Pavasarinis perkėlimas prašo nuolatinio dėmesio ir labai dažno laistymo šiltomis dienomis. Žemė aplink privalo būti drėgna, kad išvargęs augalas turėtų pakankamai jėgų atsistatymui.
Paslaptis kodėl nelieka žiedų
Sodininkai skundžiasi, kad po vietos pakeitimo krūmai nustoja krauti pumpurus kelis metus iš eilės. Pagrindinė to priežastis slepiasi visiškai prastai parinktame sodinimo gylyje žemėje.
Tokie augalai ypač jautrūs per giliam įsodinimui į gruntą. Viršutiniai pumpurai privalo likti visai šalia žemės paviršiaus, antraip išauginsite tik gražius žalius lapus be jokių žiedų.
Tinkamos vietos parinkimas gėlyne
Tokie puošnūs krūmai dievina saulės šviesą ir atviras erdves sode. Raskite jiems saulėtą kampelį apsaugotą nuo stiprių vėjų, kur žemė greitai įšyla po žiemos ir neužsistovi lietaus vanduo.
Venkite sodinti arti didelių medžių ar pastatų sienų. Galingos medžių šaknys greitai atims visas maistines medžiagas, o pastovus pavėsis neleis susiformuoti dideliems ir ryškiems žiedams.
Tręšimas po vietos pakeitimo
Siekiant greito prigijimo turite atsakingai paruošti naująją duobę žemėje. Labiausiai patartina naudoti gerai perpuvusį arklių mėšlą, kuris suteiks visų reikalingų maistinių medžiagų augimui.
Jei neturite natūralaus mėšlo, pavasarį žemę galima pabarstyti amonio salietra. Tokios trąšos užtikrins aktyvų augimą, stiprų imunitetą ir gražų krūmo formavimąsi jūsų išpuoselėtame sode.
Vandens svarba ir laistymo taisyklės
Sėkmingas augimas tiesiogiai priklauso nuo pakankamo drėgmės kiekio dirvožemyje. Ką tik perkeltą krūmą būtina gausiai palieti vandeniu, kad žemė visiškai ir tvirtai apgultų pažeistas šaknis.
Karštomis vasaros dienomis drėgmės lygį tikrinkite nuolatos. Žemės paviršius neturi perdžiūti ir sutrūkinėti, nes ilgalaikė sausra visiškai sustabdys naujų šaknelių formavimosi procesą.
Kaip dalinti labai didelius kerus
Keičiant vietą drąsiai galima atlikti ir dauginimo procedūrą. Didelius kerus geriausia atsargiai padalinti į kelias dalis naudojant aštrų kastuvą, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis.
Kiekviena atskirta dalis privalo turėti bent tris ar keturis sveikus pumpurus viršuje. Taip išskaidyti krūmai atjaunėja ir po kelerių metų vėl pradeda džiuginti itin dideliais ryškiais žiedais.
Svarstant kada persodinti bijūnus, visada protingiausia sulaukti rugpjūčio pabaigos. Taip apsaugosite augalą nuo streso ir garantuosite ypač sklandų prigijimą naujoje gėlyno vietoje.