Daugelis sodininkų pelenus kaupia pavasariui, tačiau patyrę daržininkai žino gudrybę, kuri sutaupo laiko ir duoda geresnį efektą. Barstymas tiesiai ant sniego nėra tinginystė – tai strateginis ėjimas, leidžiantis paruošti dirvą dar prieš prasidedant sezonui.
Tręšimas pelenais žiemą užtikrina, kad augalai startuos su dviguba jėga. Tirpstantis sniegas tampa natūraliu laidininku, nunešančiu vertingas medžiagas tiesiai į tą gylį, kurio pavasarį pasiekti paprastai pabarstant paviršių beveik neįmanoma.
Pelenai veikia kaip natūralus mikroelementų užtaisas
Tai nėra tiesiog laužo atliekos. Medžio pelenai yra koncentruotos trąšos, kuriose gausu kalio, kalcio, fosforo ir magnio. Skirtingai nuo sintetinių priedų, šios medžiagos yra natūralios formos, todėl augalai jas pasisavina be streso.
Kalis yra atsakingas už augalų imunitetą ir atsparumą ligoms, o kalcis stiprina šaknų sistemą. Išbarstyti dabar, šie elementai spėja integruotis į dirvožemį ir neutralizuoti rūgštingumą būtent tada, kai žemė bunda.
Sniegas atlieka pagrindinį transportavimo darbą
Pagrindinė šio metodo nauda – tolygus medžiagų paskirstymas. Pavasarį barstomi pelenai dažnai lieka paviršiuje arba juos nupučia vėjas. Žiemą viskas vyksta kitaip.
Sniegui tirpstant, vanduo pamažu sunkiasi į gruntą, kartu su savimi „įtraukdamas“ ir ištirpusius mikroelementus. Taip sudaromos idealios sąlygos būsimų augalų šaknims – jos gauna maitinimą dar prieš pasirodant pirmiesiems daigams.
Be to, tamsūs pelenai ant sniego geriau traukia saulę, todėl tose vietose žemė atšyla greičiau.
Taisyklingas barstymas apsaugo nuo klaidų
shutterstock.com
Jeigu norite gauti maksimalią naudą, svarbu laikytis saiko ir tinkamos technikos. Pelenų negalima versti krūvomis, nes per didelė koncentracija vienoje vietoje gali nudeginti būsimas šaknis.
Dozavimas pagal dirvožemį. Lengvose, smėlingose dirvose pakanka 100–150 g pelenų vienam kvadratiniam metrui. Sunkesnėse, molingose dirvose normą galima didinti iki 200 g.
Tolygus paskleidimas. Pelenus barstykite plonu sluoksniu. Geriausia tai daryti ramią dieną, kad vėjas neišnešiotų dulkelių.
Cheminis suderinamumas. Griežtai draudžiama pelenus maišyti su amoniakinėmis (azoto) trąšomis ar šviežiu mėšlu. Reaguodami jie praranda azotą, todėl tręšimas tampa bevertis.
Laikas. Geriausia barstyti ant susigulėjusio sniego likus mėnesiui ar kelioms savaitėms iki aktyvaus tirpimo.
Augalai, kurie už šią procedūrą atsidėkos derliumi
Šis metodas ypač tinka vaismedžiams ir uogakrūmiams. Obelys, serbentai ir avietės, gavusios tokį žiemos „kokteilį“, pavasarį greičiau sprogsta ir gausiau mezga vaisius.
Darže tręšimas pelenais žiemą paruošia dirvą būsimoms bulvėms, morkoms, svogūnams ir česnakams. Šios daržovės nemėgsta rūgščios žemės, o pelenai puikiai subalansuoja pH lygį, kas garantuoja sveikesnį ir didesnį derlių.
Susiję:
Kur pelenų naudoti negalima
Nors tai puiki trąša, ji tinka ne visur. Pelenai šarmina dirvą, todėl jų jokiu būdu nebarstykite ten, kur auga rūgščią terpę mėgstantys augalai.
Venkite barstyti pelenus aplink šilauoges, rododendrus, azalijas bei spygliuočius. Šiems augalams toks dirvos pagerinimas gali būti pražūtingas – jie nustos augti ir pradės skursti.
Laiku atliktas tręšimas pelenais žiemą sukuria pagrindą gausiam derliui
Taikant šią paprastą, bet efektyvią metodiką, galima gerokai pagerinti dirvožemio savybes be papildomų investicijų. Taisyklingas tręšimas pelenais žiemą leidžia vertingoms mineralinėms medžiagoms pasiekti gilesnius grunto sluoksnius ir neutralizuoti rūgštingumą dar prieš prasidedant aktyviajai vegetacijai.
Laikantis nurodytų rekomendacijų ir vengiant jautrių kultūrų, šis strateginis sprendimas taps vienu naudingiausių darbų, kurį galite atlikti sode šaltuoju sezonu.