Sausio ir vasario mėnesiais, kai sode darbai aprimsta, daugelį sodininkų „niežti rankos“ griebtis sekatoriaus. Nors tai idealus laikas formuoti obelis ar kriaušes, kitiems sodo gyventojams žiemos genėjimas gali būti pražūtingas.
Pagrindinė taisyklė paprasta, bet dažnai pamirštama: augalų genėjimas žiemą netinka tiems krūmams ir medžiams, kurie krauna žiedus ant praėjusių metų ūglių.
Jei juos nukirpsite dabar, pavasarį turėsite gražų, žalią, bet visiškai nežydintį krūmą. Be to, kai kurie medžiai žiemą yra itin jautrūs infekcijoms.
Štai 7 augalai, prie kurių žiemą geriau nesiartinti su žirklėmis.
1. Alyvos (Syringa)
Tai pati dažniausia klaida, kurią daro pradedantieji. Alyvos savo žiedinius pumpurus suformuoja dar vasaros pabaigoje, iškart po žydėjimo. Dabar, žiemą, tie pumpurai jau tūno ant šakų galų ir laukia pavasario.
Jei nuspręsite alyvas formuoti ar trumpinti dabar, jūs savo rankomis nupjausite visus būsimus žiedus. Norint džiaugtis kvapniais žiedynais, sekatorių į rankas imkite tik gegužės ar birželio mėnesį, kai krūmas visiškai nužydės.
2. Forsitijos (Forsythia)
Tai vienas pirmųjų pavasario šauklių, džiuginantis ryškiai geltonais žiedais dar prieš pasirodant lapams. Kaip ir alyvos, forsitijos žiedus krauna ant senos medienos.
Žieminis genėjimas reiškia, kad pavasarį krūmas bus skurdus ir be savo vizitine kortele tapusio geltonumo. Todėl būkite kantrūs – leiskite joms pražysti, pasidžiaukite vaizdu ir tik žiedams nubyrėjus imkitės formavimo darbų.
3. Didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla)
Svarbu nesupainioti rūšių. Šluotelines hortenzijas žiemą ar ankstyvą pavasarį genėti būtina, tačiau didžialapės (tos, kurios žydi rožiniais ar mėlynais burbulais) yra kur kas jautresnės.
Jos žiedinius pumpurus sukrauna ant antramečių ūglių. Nukirpę stiebus žiemą, pašalinsite visą būsimą grožį. Be to, seni žiedynai žiemą veikia kaip natūrali apsauga jautriems pumpurams nuo šalčio. Tvarkyti jas reikėtų tik vėlyvą pavasarį, kai praeina šalnų pavojus.
4. Magnolijos (Magnolia)
Šie karališki medžiai yra tikros sodo „jautruolės“. Magnolijų žaizdos gyja labai sunkiai ir lėtai, todėl bet koks įsikišimas joms yra stresas.
Genėjimas žiemą palieka atviras žaizdas drėgnu ir šaltu oru, o tai tampa puikiais vartais ligoms ir infekcijoms. Saugiausia magnolijas genėti tik esant būtinybei ir tik vasaros viduryje, kai medis yra pilnai sulapojęs ir aktyvus – tuomet žaizdos užsitraukia greičiau.
5. Anksti žydinčios lanksvos (Spiraea)
Lanksvos taip pat būna skirtingų tipų. Tos, kurios žydi vasarą, mėgsta pavasarinį kirpimą. Tačiau pavasarį žydinčios rūšys (pavyzdžiui, populiariosios pilkosios lanksvos ‘Grefsheim’) žiedus krauna ant pernykščių šakų.
Žiemą jas apkarpius, pavasarį baltų žiedų „krioklio“ neišvysite. Geriausia strategija – palaukti, kol jos nužydės, ir tik tada formuoti krūmą.
6. Kaulavaisiai (Vyšnios, slyvos, abrikosai)
Nors obelis genėti dabar pats metas, kaulavaisiai yra griežta išimtis. Vyšnios, slyvos ir abrikosai šaltuoju ir drėgnu metų laiku yra itin imlūs grybelinėms ligoms.
Ypač pavojinga sidabraligė (lot. Chondrostereum purpureum). Grybo sporos per šviežias žaizdas patenka į medieną ir gali pražudyti visą medį. Saugiausia šiuos vaismedžius genėti vasarą, nuėmus derlių, kai orai yra sausi ir šilti.
7. Rožės (Rosa)
Daugelis sodininkų nori sutvarkyti rožyną vos tik vasarį pasirodo saulė, tačiau tai didelė klaida. Ankstyvas genėjimas gali paskatinti rožes per anksti „pabusti“ ir leisti naujus ūglius.
Kai sugrįžta stipresnės šalnos (o kovą jos dažnai sugrįžta), nauji, jautrūs ūgliai nušąla, ir augalas stipriai nukenčia. Auksinė taisyklė – rožes genime tik tada, kai pražysta forsitijos (balandžio mėnesį).
Geriausias įrankis – kantrybė
Gamta turi savo ritmą, kurio nepaskubinsime. Netinkamas augalų genėjimas žiemą gali kainuoti visą sezoną be žiedų.
Jei abejojate, ar konkretų krūmą galima kirpti dabar, geriau susilaikykite. Palaukite pavasario žydėjimo pabaigos – taip ne tik išsaugosite žiedus, bet ir leisite augalui parodyti visą savo grožį, kurį jis krovė visą praėjusią vasarą.