Kiekvienas sodininkas, kuriam teko pjauti seną obelį ar audros nulaužtą medį, susiduria su ta pačia problema – kas lieka po to.
Styrančios medžio liekanos ne tik gadina vejos vaizdą, bet ir tampa rimtu kliuviniu. Už jų nuolat užkliūva žoliapjovės peiliai, o tamsoje einant per kiemą galima rimtai susižaloti koją.
Tradicinis kasimas yra fiziškai sunkus ir varginantis darbas, reikalaujantis kapoti šaknis ir kasti gilias duobes. Tačiau yra kur kas gudresnių būdų.
Kelmo naikinimas gali būti atliktas be jokių kirtiklių ar ekskavatorių – tereikia žinoti keletą cheminių ir fizikinių gudrybių, kurios privers medieną suirti pačią.
Epsom druska ištraukia drėgmę ir gyvybę
Tai vienas populiariausių metodų tarp ekologiškai mąstančių sodininkų. Epsom druska (magnio sulfatas) veikia kitaip nei įprasta druska – ji išdžiovina medieną iš vidaus, pagreitindama natūralų irimą, tačiau nepadaro ilgalaikės žalos aplinkiniam dirvožemiui.
Procesas paprastas:
- Paimkite grąžtą su plačiu antgaliu ir kelmo viršuje išgręžkite keletą gilių skylių (kuo giliau, tuo geriau).
- Į skyles gausiai priberkite Epsom druskos ir šiek tiek užpilkite vandeniu, kad ji pradėtų tirpti ir gertis į medieną.
- Papildomai apibarstykite druska patį kelmą ir žemę aplink jį.
- Viską sandariai uždenkite brezentu ar stora plėvele, kad lietus nenuplautų druskos.
Po maždaug mėnesio druska bus atlikusi savo darbą – mediena taps trapi, sausa ir lengvai suskils. Tuomet likučius galėsite lengvai išlupti arba sudeginti.
Akmeninė druska veikia agresyviau
Jei neturite Epsom druskos, tinka ir paprasta akmeninė druska, tačiau su ja reikia elgtis atsargiau. Tai itin efektyvus kelmo naikinimas, tačiau jis turi savo kainą – druska užnuodija dirvožemį.
Toje vietoje kelerius metus gali niekas neaugti, todėl šis metodas netinka, jei planuojate toje pačioje vietoje sodinti naują medelį ar gėlyną.
Metodika panaši: išgręžkite skyles, pripilkite druskos, užberkite žemėmis ir palaistykite, kad susidarytų sūrus tirpalas.
Būtinai uždenkite kelmą nepermatoma plėvele ir stebėkite procesą. Jei po kelių savaičių pamatysite lendančius žalius ūglius, procedūrą pakartokite. Druska turi visiškai numarinti šaknų sistemą.
Tamsa yra galingas ginklas
Tai pats lėčiausias, bet visiškai nemokamas ir gamtai draugiškas būdas. Jis paremtas paprasta biologija: be saulės šviesos nevyksta fotosintezė, o be jos augalas miršta.
Jums reikės storo, šviesai nepralaidaus brezento ar juodos plėvelės. Uždenkite kelmą taip, kad po danga nepatektų nė spindulėlis šviesos.
Kad procesas vyktų greičiau, ant viršaus užpilkite bent 30 cm sluoksnį organinių atliekų: nukritusių lapų, nupjautos žolės ar komposto.
Šis „sumuštinis“ sukuria idealias sąlygas puvimui. Drėgmė ir bakterijos pamažu suardo medieną. Tiesa, apsišarvuokite kantrybe – pilnas kelmo sunykimas gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki metų, tačiau jums nereikės daryti nieko, tik laukti.
Ugnis paverčia medieną pelenais
Jei nenorite laukti mėnesių mėnesius, ugnis yra greičiausia išeitis. Tačiau paprastas laužas ant kelmo dažniausiai būna neveiksmingas, nes ugnis nepasiekia šaknų. Reikia sukurti „krosnies“ efektą.
Kaip tai padaryti saugiai:
- Apkaskite kelmą, kad atsivertų šiek tiek šaknų.
- Kelmo centre išgręžkite plačią skylę, į kurią galėtumėte įpilti degaus skysčio (pavyzdžiui, žibalo, bet ne benzino, nes jis per greitai išgaruoja).
- Ant kelmo užmaukite seną metalinę statinę be dugno. Ji veiks kaip kaminas, sulaikydama karštį ir nukreipdama jį žemyn.
- Užkurkite ugnį statinėje ir leiskite jai degti tol, kol kelmas pavirs pelenais.
Specialios cheminės priemonės paspartina procesą
Jei liaudiški metodai nevilioja, sodo prekių parduotuvėse galite rasti specialių miltelių (dažniausiai kalio salietros pagrindu), skirtų kelmų naikinimui.
Šios cheminės medžiagos veikia kaip katalizatoriai – jos daug kartų pagreitina medienos puvimo procesą. Principas išlieka tas pats: gręžiate skyles, pilate miltelius, pilate vandenį.
Skirtumas tas, kad mediena tampa porėta („kempinės“ struktūros) daug greičiau nei naudojant druską. Vėliau tokį kelmą labai lengva sukapoti kirviu arba sudeginti, nes salietra medieną paverčia itin degia.
Saugumas turi būti prioritetas
Nesvarbu, kurį metodą pasirinksite, nepamirškite apsaugos priemonių.
- Gręžiant: Visada dėvėkite apsauginius akinius. Seni kelmai gali būti kieti kaip akmuo, o lūžęs grąžtas ar atšokusi skiedra gali sužaloti akis.
- Deginant: Niekada nepalikite ugnies be priežiūros. Turėkite šalia kibirą vandens arba gesintuvą. Po deginimo įsitikinkite, kad žarijos užgeso ir giliai po žeme – durpingose vietovėse ugnis gali rusenti šaknimis toli nuo laužavietės.
- Naudojant chemiją: Mūvėkite pirštines ir saugokite, kad preparatai nepatektų ant odos ar į akis.
Pasirinkę vieną iš šių metodų, jūs sutaupysite ne tik pinigų brangiai technikai nuomotis, bet ir, svarbiausia, savo sveikatą, o kelmo naikinimas praeis be nesklandumų. Leiskite chemijai ir fizikai atlikti sunkų darbą už jus.