SveikataŽalioji, hibiskų ar ramunėlių? Kuri arbata palankiausia inkstams?

Žalioji, hibiskų ar ramunėlių? Kuri arbata palankiausia inkstams?

Puodelis arbatos gali būti ne tik malonus gėrimas, bet ir vienas iš būdų papildyti organizmo skysčių atsargas. Vis dėlto arbata nėra inkstų ligų gydymas: ji nepanaikina ligos ir neatkuria jau pažeisto audinio.

Inkstai kasdien filtruoja kraują, pašalina atliekas ir perteklinį skystį. Pakankamas skysčių kiekis padeda šiems organams atlikti savo darbą, o kai kurie arbatoje esantys augaliniai junginiai siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Žalioji arbata išsiskiria antioksidantais

Žalioji arbata gaminama iš netrukus po skynimo garintų kininio arbatmedžio lapų. Toks apdorojimas padeda išsaugoti katechinus – augalinius junginius, kurie yra vieni iš labiausiai tiriamų arbatos antioksidantų.

Kai kurie tyrimai žaliosios arbatos vartojimą sieja su nedideliais kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje pokyčiais. Stebėjimo duomenys taip pat rodo ryšį tarp arbatos gėrimo ir mažesnės inkstų akmenų rizikos, tačiau dalį šio poveikio gali paaiškinti tiesiog didesnis suvartojamų skysčių kiekis.

Geriausia rinktis įprastai užplikytą arbatą, o ne koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus. Pastaruosiuose katechinų dozės gerokai didesnės, o retais atvejais jie buvo siejami su kepenų pažeidimu.

Hibiskų arbata svarbi kraujospūdžiui

Hibiskų arbata gaminama iš džiovintų kininių kinrožių žiedų. Ji neturi kofeino, yra rūgštoko, spanguoles primenančio skonio ir ryškiai raudona dėl antocianinų.

Iš šiame sąraše minimų gėrimų hibiskų arbata turi vienus stipriausių žmonių tyrimų duomenų, susijusių su inkstams svarbiu rizikos veiksniu – padidėjusiu kraujospūdžiu. Aukštas kraujospūdis yra viena dažniausių lėtinės inkstų ligos priežasčių.

Vis dėlto žmonės, kasdien geriantys šią arbatą ir vartojantys kraujospūdį mažinančius vaistus ar diuretikus, pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju. Augalinė arbata taip pat gali keisti kai kurių vaistų poveikį.

Ramunėlės ir imbieras tinka be kofeino

Ramunėlių arbata yra švelni, be kofeino, todėl daugeliui žmonių patogi vakare. Joje esantys apigeninas ir kiti flavonoidai pasižymi antioksidaciniu bei priešuždegiminiu aktyvumu, tačiau patikimų žmonių tyrimų apie tiesioginę naudą inkstams dar nėra daug.

Ramunėlių arbatoje oksalatų paprastai būna mažiau nei juodojoje arbatoje. Oksalatai gali kauptis ir prisidėti prie kalcio oksalato akmenų susidarymo, todėl akmenų turintys žmonės turėtų vertinti ne tik arbatos rūšį, bet ir bendrą mitybą.

Ramunėlės gali sąveikauti su varfarinu ir kitais vaistais. Alergiški ambrozijoms, ramunėms, chrizantemoms ar medetkoms žmonės gali sureaguoti ir į ramunėlių gėrimą.

Imbierų arbata taip pat neturi kofeino. Ją galima ruošti iš šviežios imbiero šaknies arba arbatos maišelio. Imbieroliai ir šogaoliai pasižymi antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis, tačiau dideli kiekiai gali didinti kraujavimo riziką vartojant kraują skystinančius vaistus ir veikti cukraus kiekį kraujyje.

Baltoji ir ulongo arbata turi mažiau duomenų

Baltoji arbata gaminama iš jaunų lapelių ir pumpurų, todėl yra mažai apdorota. Joje esama į žaliosios arbatos katechinus panašių junginių, o kofeino dažniausiai būna mažiau nei žaliojoje ar juodojoje arbatoje.

Ulongo arbata yra iš dalies oksiduota ir turi polifenolių. Vis dėlto konkrečių tyrimų apie šių arbatų poveikį inkstams atlikta mažiau. Todėl jų nauda dažniausiai aiškinama bendromis augalinių junginių savybėmis, o ne įrodyta tiesiogine įtaka inkstų veiklai.

Kada arbata reikalauja atsargumo

Saikingas nesaldintos arbatos kiekis daugeliui sveikų žmonių kelia nedidelę riziką. Tačiau sergant lėtine inkstų liga ar atliekant dializę gali būti ribojamas skysčių, kalio arba fosforo kiekis.

Turintiems inkstų akmenų, ypač kalcio oksalato akmenų, kartais tenka mažinti oksalatų turinčių arbatų, įskaitant juodąją, vartojimą. Tikslios rekomendacijos priklauso nuo akmenų sudėties ir gydytojo nurodymų.

  • Rinkitės nesaldintą arbatą ir nepamirškite, kad ji nepakeičia gydymo.
  • Vartodami vaistus pasitikrinkite galimas sąveikas, ypač su kraujospūdį mažinančiais vaistais, diuretikais, kraują skystinančiais preparatais, ličiu ar vaistais po transplantacijos.
  • Sergant inkstų liga, prieš keičiant skysčių kiekį ar kasdien geriant žolelių arbatą pasitarkite su gydytoju.

Geriausias pasirinkimas dažniausiai yra paprasta, nesaldinta arbata, geriama saikingai. Ji gali būti skysčių vartojimo dalis, tačiau jos nereikėtų vertinti kaip priemonės, galinčios išgydyti inkstų pažeidimą.


Šaltiniai

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite