Dvi plonos mėsos gaminių riekelės kasdien gali atrodyti kaip visai nereikšmingas pasirinkimas. Vis dėlto perdirbta mėsa ir demencija atsidūrė mokslininkų dėmesio centre po tyrimo, kuriame didesnis tokių produktų vartojimas buvo siejamas su didesne pažintinių sutrikimų rizika.
Kalbama ne apie vieną sumuštinį ar retkarčiais suvalgytą dešrelę. Tyrėjai vertino ilgalaikius mitybos įpročius, todėl gauti rezultatai neleidžia teigti, kad konkretus produktas tiesiogiai sukelia demenciją. Tačiau jie primena, jog kasdienis racionas gali būti svarbus bendrai širdies, kraujagyslių ir smegenų sveikatai.
Rizika buvo siejama su vos 25 gramais per dieną
Didelės apimties Jungtinės Karalystės gyventojų tyrime kiekviena papildoma 25 gramų perdirbtos mėsos porcija per dieną buvo siejama su 44 proc. didesne bet kokios priežasties demencijos rizika. Alzheimerio ligos rizikos rodiklis buvo 52 proc. didesnis.
25 gramai nėra didelis kiekis. Priklausomai nuo gaminio storio, tai gali būti viena ar dvi mėsos užkandžių riekelės. Į perdirbtos mėsos kategoriją patenka kumpis, saliamis, šoninė, dešrelės, dešros, dešrainiams skirti gaminiai ir panašūs produktai.
Vis dėlto procentai šiuo atveju nereiškia, kad kiekvienam žmogui rizika padidės būtent tiek. Tyrimas buvo stebimasis, todėl mokslininkai fiksavo ryšį, bet negalėjo įrodyti tiesioginės priežasties. Didesnį perdirbtos mėsos vartojimą gali lydėti ir kiti įpročiai, pavyzdžiui, mažesnis fizinis aktyvumas, daugiau druskos ar mažiau daržovių racione.
Kuo čia dėtas širdies ir kraujagyslių darbas
Viena iš galimų sąsajos priežasčių yra bendra širdies ir smegenų sveikata. Aukštas kraujospūdis, kraujagyslių pokyčiai, cukraus kiekio kraujyje svyravimai ir kiti širdies veiklai svarbūs veiksniai gali turėti įtakos ir pažintinėms funkcijoms.
Perdirbtuose mėsos gaminiuose dažnai būna nemažai druskos, sočiųjų riebalų ir įvairių priedų. Tačiau kol kas neaišku, kuris konkretus veiksnys yra svarbiausias. Tyrėjai taip pat nagrinėja galimą uždegimo, medžiagų apykaitos ir maisto priedų poveikį, bet šios teorijos dar nėra galutinai patvirtintos.
Ne visi stipriau apdoroti produktai vienodi
Terminas „itin perdirbtas maistas“ apima labai skirtingus produktus. Į šią grupę gali patekti saldūs gėrimai, saldainiai, traškučiai, greitai paruošiami užkandžiai, tačiau ir kai kurie supakuoti grūdų gaminiai, jogurtai ar viso grūdo duona.
Todėl nereikėtų manyti, kad kiekvienas supakuotas produktas savaime yra žalingas. Daug daugiau pasako jo sudėtis, maistinė vertė ir vieta visame racione. Retkarčiais suvalgytas sausainis nėra tas pats, kas kasdieniai saliamio sumuštiniai, saldūs gėrimai ir užkandžiai vietoje normalaus maisto.
Mažinti lengviau keičiant, o ne draudžiant
Jeigu perdirbta mėsa ir demencija kelia nerimą, nereikia iš karto atsisakyti visų mėgstamų produktų. Pirmas žingsnis gali būti paprastas: sumažinti jų vartojimo dažnį ir dalį gaminių pakeisti mažiau apdorotu maistu.
- Sumuštiniams rinktis keptą vištieną, kiaušinį, varškę ar humusą
- Į pietus dažniau įtraukti pupeles, lęšius, žuvį ir daržoves
- Dešreles ar šoninę palikti retoms progoms, o ne kasdieniam meniu
- Užkandžiams rinktis vaisius, riešutus ar natūralų jogurtą
- Lėkštėje dažniau derinti daržoves, pilno grūdo produktus ir žuvį
Vienoje naujesnėje apžvalgoje apskaičiuota, kad 10 proc. itin perdirbto maisto racione pakeitus mažiau apdorotais produktais, demencijos rizika galėtų būti mažesnė. Tai taip pat yra stebėjimo duomenimis paremtas ryšys, todėl jo nereikėtų laikyti garantija.
Saugiausia išvada paprasta: viena mėsos riekelė savaime nenulemia smegenų sveikatos, tačiau kasdienė mityba ilgainiui susideda iš daugybės mažų pasirinkimų. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, žuvies ir mažiau perdirbtų mėsos gaminių yra kryptis, naudinga ne tik smegenims, bet ir širdžiai.