Ilgas vakaras prie televizoriaus atrodo nekaltas, ypač jei diena buvo įtempta. Tačiau tyrimas rodo, kad net vieną valandą sėdėjimo pakeitus aktyvesne veikla, ilgainiui gali būti siejama su geresnėmis sveiko senėjimo galimybėmis.
Šie duomenys nereiškia, kad televizorius tiesiogiai sukelia sveikatos problemas. Jie atkreipia dėmesį į sėdimą gyvenimo būdą ir tai, ką pasirenkame vietoje ilgo nejudėjimo.
Didžiausias skirtumas atsirado pakeitus televizorių judėjimu
2024 metais paskelbtame tyrime analizuoti 45 176 moterų duomenys. Dalyvės buvo stebimos apie 20 metų, o tyrėjai vertino, kiek laiko jos praleisdavo sėdėdamos, judėdamos, sportuodamos ir miegodamos.
Sveikas senėjimas šiame tyrime buvo apibrėžtas gana griežtai. Jis reiškė, kad žmogus sulaukė bent 70 metų, nesirgo pagrindinėmis lėtinėmis ligomis ir išsaugojo gerą fizinę, atminties bei psichikos sveikatą.
Paaiškėjo, kad vieną valandą televizoriaus žiūrėjimo pakeitus vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla, sveiko senėjimo tikimybė buvo siejama su 28% didesniu rodikliu. Tai asociacija, o ne įrodymas, kad vien toks pakeitimas tiesiogiai nulemia rezultatą.
Naudos suteikia ne tik treniruotės
Geros naujienos laukia ir tų, kurie nemėgsta sporto salės. Tyrimo duomenimis, daugiau laiko praleidžiant lengvai judant darbe, pavyzdžiui, vaikštant ar stovint, taip pat buvo siejama su geresnėmis sveiko senėjimo galimybėmis.
Kiekviena papildoma lengvo fizinio aktyvumo valanda darbe buvo siejama su 6% didesne sveiko senėjimo tikimybe. Vidutinio ir didelio intensyvumo veikla, tokia kaip spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu ar grupinės treniruotės, buvo siejama su 14% didesniu rodikliu už kiekvieną papildomą valandą.
Tai svarbi detalė žmonėms, kuriems sudėtinga skirti laiko ilgai treniruotei. Keli trumpi pasivaikščiojimai, lipimas laiptais, namų ruoša ar dažnesnis atsistojimas taip pat padeda mažinti sėdimą gyvenimo būdą.
Kada vietoje televizoriaus gali tikti miegas
Miegas tyrime turėjo kitokią reikšmę. Toms dalyvėms, kurios paprastai miegodavo 7 valandas ar trumpiau, televizoriaus laiką pakeitus miegu buvo stebimos geresnės sveiko senėjimo galimybės.
Vis dėlto tai nereiškia, kad verta atsisakyti fizinio aktyvumo ir ilgiau gulėti lovoje. Miegas buvo naudingas tuomet, kai kompensavo jo trūkumą. Jeigu žmogus pakankamai miega, papildoma valanda prieš ekraną neturėtų tapti priežastimi atsisakyti judėjimo.
Praktiškai tai gali reikšti paprastesnį vakaro pasirinkimą: televizorių ar telefoną išjungti šiek tiek anksčiau ir pasiruošti miegui, o fiziniam aktyvumui skirti laiko kitu paros metu.
Kaip lengvai pajudėti daugiau
Norint mažinti sėdėjimo laiką, nebūtina iš karto keisti visos dienotvarkės. Pradėti galima nuo nedidelių veiksmų:
- kas valandą atsistoti ir 2 minutes pasivaikščioti
- telefonu kalbėti stovint arba vaikštant
- vandens butelį laikyti toliau nuo darbo vietos
- vietoje lifto rinktis laiptus, kai tai saugu
- darbo metu atlikti kelis tempimo ar jėgos pratimus
- prie darbo stalo naudoti pasipriešinimo gumą
Jeigu fizinis aktyvumas nėra įprasta rutinos dalis, geriausia pradėti nuo dabartinių galimybių ir tempą didinti palaipsniui. Naudinga įtraukti ne tik spartesnį ėjimą, bet ir jėgos pratimus, padedančius išsaugoti raumenų funkciją.
Tyrimas turi ribojimų: dalis duomenų buvo pačių dalyvių nurodyti, o jų įpročiai galėjo keistis per ilgą stebėjimo laikotarpį. Kadangi tai stebėjimo tyrimas, jis parodo ryšius, bet neįrodo tiesioginės priežasties. Vis dėlto žinutė praktiška: mažiau laiko sėdint prie ekranų ir daugiau įvairaus judėjimo gali būti palankesnis pasirinkimas sveikam senėjimui.