Maisto papildų vartojimas daugeliui žmonių tapo įprasta kasdienybės dalimi. Vieni renkasi vitaminus energijai, kiti geria mineralus dėl plaukų, imuniteto ar geresnio miego, o dar kiti vienu metu naudoja kelis skirtingus kompleksus.
Tačiau daugiau kapsulių nebūtinai reiškia daugiau naudos. Kartais skirtinguose produktuose slepiasi tos pačios medžiagos, o ilgainiui jų kiekis gali tapti per didelis.
Papildų populiarumas auga
Jungtinėse Valstijose 2021-2023 metais maisto papildus per pastarąjį mėnesį vartojo apie 60,2 proc. suaugusiųjų. Beveik 38,7 proc. suaugusiųjų nurodė vartojantys bent du papildus.
Tokį populiarumą skatina socialiniai tinklai, garsenybių rekomendacijos ir noras sveikata pasirūpinti „natūraliai“. Įvairūs milteliai, guminukai ir kapsulės dažnai pristatomi kaip greitas kelias į daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar jaunesnę išvaizdą.
Problema ta, kad reklaminiai pažadai ne visada atitinka realų poreikį. Jei žmogus maitinasi įvairiai ir neturi nustatyto trūkumo, papildomas preparatas gali būti visai nebūtinas.
Kada papildų gali būti per daug
Vieno skaičiaus, nuo kurio prasideda „per didelis“ vartojimas, nėra. Rizika priklauso nuo konkrečių produktų, jų dozių, žmogaus sveikatos ir kartu vartojamų vaistų.
Didžiausia problema kyla tada, kai vienu metu geriami keli panašūs preparatai. Pavyzdžiui, multivitaminuose, imunitetui skirtuose mišiniuose ir produktuose plaukams bei nagams gali kartotis vitaminas A, vitaminas D, cinkas ar geležis.
Vandenyje tirpių vitaminų perteklius dažnai pašalinamas su šlapimu, tačiau tai nereiškia, kad didelės dozės visada nekenksmingos. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K organizme gali kauptis. Per didelis kai kurių mineralų kiekis taip pat gali sukelti nepageidaujamų padarinių, įskaitant virškinimo sutrikimus, inkstų akmenis ar nervų sistemos pažeidimus.
„Natūralus“ ne visada reiškia saugus
Atsargiau reikėtų vertinti augalinius preparatus ir sudėtingus mišinius, kurių sudėtyje yra daug skirtingų veikliųjų medžiagų. Kai kurie papildai gali paveikti kepenų veiklą, ypač vartojami didelėmis dozėmis arba kartu su kitais produktais.
Papildai taip pat gali sąveikauti su receptiniais ir nereceptiniais vaistais. Pavyzdžiui, vitaminas K gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų veikimui, o jonažolė gali pakeisti kai kurių vaistų poveikį. Todėl apie vartojamus papildus verta informuoti gydytoją arba vaistininką, net jei jie parduodami be recepto.
Papildai neturėtų pakeisti miego, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ar gydytojo paskirto gydymo. Kapsulė negali kompensuoti nuolatinio neišsimiegojimo ar labai skurdaus raciono.
Kaip peržiūrėti savo rutiną
Prieš perkant dar vieną preparatą, naudinga susirašyti viską, ką vartojate. Į sąrašą įtraukite ne tik vitaminus, bet ir baltymų miltelius, žolelių mišinius, guminukus bei stiprintais vitaminais praturtintus gėrimus.
Patikrinkite:
- ar keliuose produktuose nesikartoja tos pačios medžiagos
- kokia yra bendra paros dozė
- ar papildas nesąveikauja su vartojamais vaistais
- ar preparatui yra aiški priežastis ir konkretus vartojimo tikslas
- ar produktas buvo patikrintas nepriklausomoje laboratorijoje
Kai kurioms žmonių grupėms papildai gali būti ypač svarbūs. Gydytojas gali rekomenduoti prenatalinius vitaminus nėštumo metu, vitaminą B12 griežtai veganinės mitybos besilaikantiems žmonėms ar kitą medžiagą, jei tyrimai parodo trūkumą.
Maisto papildų vartojimas saugiausias tada, kai jis pagrįstas konkrečiu poreikiu, o ne noru išbandyti viską iš karto. Prieš pradedant naują kursą verta įvertinti ne tik galimą naudą, bet ir bendrą dozę, vaistus bei sveikatos būklę.