Vitaminai ir mineralai dažnai atrodo kaip paprastas būdas pasirūpinti sveikata. Tačiau per didelis maisto papildų kiekis gali apkrauti organizmą, sukelti nepageidaujamų reakcijų ir net trukdyti gydymui.
Ypač rizikinga vienu metu vartoti daug skirtingų produktų, kai jų sudėtis kartojasi arba papildai derinami su receptiniais vaistais. Tokiu atveju verta ne ieškoti dar vieno preparato, o iš naujo įvertinti visą vartojamų medžiagų sąrašą.
Papildai nėra vien nekalti vitaminai
Maisto papildams priskiriami vitaminai, mineralai, augaliniai ekstraktai, žalumynų milteliai, probiotikai ir kiti produktai, vartojami atskirai nuo įprasto maisto. Nors jie parduodami be recepto, organizmas juos pasisavina, o kai kurios medžiagos patenka į kraują ir veikia audinius.
Dėl to papildai tam tikra prasme veikia panašiai kaip vaistai. Jie gali paveikti kepenų fermentus, pakeisti kitų preparatų koncentraciją kraujyje arba sustiprinti tam tikras organizmo reakcijas.
Vienos pacientės patirtis tai gerai iliustruoja. Sirgdama neurologine Laimo ligos forma, ji ilgą laiką vartojo daugiau nei 20 skirtingų papildų, tarp jų jonažolę, geležį ir kalcį. Tuo pat metu ji gavo gydytojų paskirtą gydymą, tačiau vėliau ėmė svarstyti, ar labai didelis papildų kiekis neprisidėjo prie užsitęsusių sveikatos problemų.
Kai vitaminų tampa per daug
Didžiausia rizika kyla tada, kai žmogus vartoja dideles medžiagų dozes, nors jų pakankamai gauna su maistu. Riebaluose tirpūs vitaminai A ir D organizme gali kauptis, todėl jų perteklius ne taip greitai pasišalina.
Per didelis vitamino A kiekis siejamas su kepenų pažeidimu ir padidėjusiu spaudimu kaukolės viduje. Tuo metu perteklinis vitaminas D gali padidinti kalcio kiekį kraujyje. Tai gali paveikti inkstų veiklą ir sukelti sumišimą ar kitus psichinės būklės pokyčius.
Vandenyje tirpūs B grupės vitaminai ir vitaminas C paprastai pasišalina lengviau, tačiau tai nereiškia, kad jų dozės neribotos. Didelis kiekis taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimų, galvos skausmą ar kitų nepageidaujamų reakcijų.
Augaliniai papildai irgi nėra be rizikos
Natūrali kilmė negarantuoja, kad produktas bus saugus. Pavyzdžiui, jonažolė keičia kepenų fermentų veiklą ir gali sumažinti kai kurių vaistų poveikį. Ji taip pat nesaugiai sąveikauja su antidepresantais ir kartu vartojama gali sukelti pavojingą serotonino kiekio padidėjimą.
Tokios reakcijos požymiai gali būti stiprus sujaudinimas, padažnėjęs širdies plakimas ir haliucinacijos. Jonažolė taip pat gali susilpninti kai kurių antibiotikų poveikį.
Atsargumo reikia ir vartojant kurkumino bei žaliosios arbatos ekstraktus. Koncentruotuose papilduose veikliųjų medžiagų būna gerokai daugiau nei įprastuose prieskoniuose ar gėrime. Per didelės dozės gali pakenkti kepenims, ypač jei žmogus jau turi kepenų sutrikimų arba vartoja kitus preparatus.
Vaistai ir papildai ne visada dera
Kalcio, magnio, geležies ir kai kurių vitaminų papildai gali trukdyti pasisavinti tam tikrus vaistus. Jie taip pat gali keisti antibiotikų poveikį. Gydantis nuo vėžio, papildai kai kuriais atvejais gali sąveikauti su chemoterapija, todėl apie juos būtina pasakyti gydančiam specialistui.
Dažniausi perteklinio vartojimo požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo diskomfortas ir galvos skausmas. Vis dėlto riebaluose tirpių vitaminų perteklius gali ilgai nesukelti aiškių simptomų, nes medžiagos kaupiasi palaipsniui.
Kaip sumažinti riziką
Prieš pradedant vartoti naują produktą, reikėtų įvertinti ne tik jo pažadus, bet ir bendrą papildų bei vaistų sąrašą. Saugiau rinktis nepriklausomai patikrintus produktus, ant kurių pakuotės nurodyti patikimumą patvirtinantys sertifikatai, pavyzdžiui, NSF ar USP.
- Visus vartojamus papildus nurodykite gydytojui arba vaistininkui.
- Nederinkite kelių produktų, kuriuose kartojasi tie patys vitaminai ar mineralai.
- Dozę aptarkite su gydytoju arba dietologu.
- Pradėję vartoti naują preparatą, stebėkite savijautą ir prireikus atlikite kraujo tyrimus.
- Jei atsiranda stiprus pykinimas, sumišimas, širdies plakimas ar gelta, kreipkitės skubiosios pagalbos.
Per didelis maisto papildų kiekis nepakeičia subalansuotos mitybos ir nepadeda greičiau pasveikti. Papildai turi prasmę tada, kai jie sprendžia konkrečią nustatytą stoką arba vartojami gydytojui prižiūrint. Kuo daugiau skirtingų preparatų atsiduria kasdienėje rutinoje, tuo sunkiau suprasti, kas iš tiesų padeda, o kas organizmui kenkia.