Itin perdirbtas maistas dažnai vertinamas kaip viena didelė kategorija, tačiau nauja didelės apimties analizė rodo, kad toks požiūris gali būti pernelyg paprastas. Skirtingi šiai grupei priskiriami produktai siejosi su nevienodais storosios žarnos vėžio rizikos pokyčiais.
Perdirbto maisto poveikis priklausė ne tik nuo to, kiek produktas apdorotas, bet ir nuo jo rūšies. Grūdiniai ir pieno produktai buvo siejami su mažesne rizika, o perdirbta mėsa – su didesne.
Vien bendras perdirbto maisto kiekis rizikos neparodė
Analizei buvo panaudoti 461 682 Jungtinių Valstijų gyventojų duomenys. Tyrimo pradžioje dalyviai buvo 50-71 metų amžiaus, nesirgo vėžiu ir pateikė informaciją apie savo mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą bei kitus sveikatai svarbius veiksnius.
Žmonės buvo stebimi iki 2018 metų, vidutiniškai 18,8 metų. Per šį laikotarpį storosios žarnos vėžys išsivystė 10 075 dalyviams. Vis dėlto tie, kurie valgė daugiausia itin perdirbto maisto, neturėjo didesnės rizikos nei žmonės, priklausę mažiausio vartojimo grupei.
Šis rezultatas nereiškia, kad visi perdirbti produktai yra palankūs sveikatai. Jis veikiau rodo, kad viena bendra kategorija gali paslėpti labai skirtingos sudėties maistą. Vertinant riziką svarbu atsižvelgti ne tik į produkto apdorojimo lygį, bet ir į jo sudėtį.
Grūdiniai produktai siejosi su mažesne rizika
Kiekviena papildoma grūdinių produktų porcija, tenkanti 1 000 kilokalorijų, buvo siejama su 13 proc. mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Į šią grupę pateko tokie produktai kaip duona ir pusryčių dribsniai, pagaminti iš viso grūdo dalių.
Tokį ryšį iš dalies gali paaiškinti skaidulos. Jos svarbios žarnyno veiklai, o skaidulų gausesnė mityba dažnai būna palankesnė bendrai mitybos kokybei. Tačiau tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo, kad būtent šie produktai tiesiogiai sumažina vėžio riziką.
Renkantis duoną ar dribsnius, naudinga patikrinti sudėtį. Pirmuoju ingredientu turėtų būti nurodyti viso grūdo miltai, avižos, rudieji ryžiai ar kitas viso grūdo produktas.
Pieno produktų grupėje ryšys buvo dar ryškesnis
Pieno produktai, priskirti itin perdirbtam maistui, siejosi su 25 proc. mažesne storosios žarnos vėžio rizika dėl kiekvienos papildomos porcijos, tenkančios 1 000 kilokalorijų. Pieno produktai, nepriskirti šiai kategorijai, siejosi su 10 proc. mažesne rizika.
Vienas galimų paaiškinimų yra kalcis, kurio didesnis kiekis taip pat buvo susijęs su mažesne rizika. Vis dėlto tyrimas neparodė, ar toks pats ryšys būtų stebimas kalcio gaunant iš augalinių šaltinių ar maisto papildų.
Jeigu pieno produktai žmogui tinka, mityboje galima rinktis pieną, natūralų jogurtą ar kitus kalcio turinčius produktus. Netoleruojant pieno, dėl tinkamų pakaitalų geriausia pasitarti su dietistu.
Perdirbta mėsa siejosi su didesne rizika
Visai kitoks vaizdas išryškėjo analizuojant mėsos produktus. Kiekviena papildoma perdirbtos mėsos porcija, tenkanti 1 000 kilokalorijų, buvo siejama su 8 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika. Ne itin perdirbta mėsa taip pat buvo susijusi su didesne rizika, tačiau ryšys buvo silpnesnis – 4 proc.
Didesnė rizika taip pat sieta su iš naujo suformuotais mėsos ir žuvies gaminiais. Į šią grupę gali patekti įvairūs produktai, kurių sudėtyje yra smulkintos ar iš naujo suformuotos mėsos.
Praktiškai tai reiškia, kad verta rečiau rinktis dešrainius, šoninę, kumpį ir kitus perdirbtos mėsos gaminius. Juos galima pakeisti pupelėmis, lęšiais, tofu arba namuose keptos vištienos likučiais.
Mitybos kokybė išlieka svarbiausia
Perdirbto maisto poveikis neturėtų būti vertinamas atskirai nuo visos mitybos. Analizėje prastesnė bendra mitybos kokybė buvo siejama su didesne storosios žarnos vėžio rizika, nepriklausomai nuo bendro itin perdirbtų produktų kiekio.
Be to, tyrime buvo vertinamas tik vienas mitybos klausimynas, o dalyviai daugiausia buvo vyresni baltaodžiai žmonės. Todėl rezultatai nebūtinai vienodai tinka jaunesnėms ar įvairesnėms gyventojų grupėms.
Svarbiausia išvada paprasta: nepakanka vien suskaičiuoti, kiek mityboje yra perdirbtų produktų. Daug daugiau pasako jų sudėtis – ar tai viso grūdo duona, jogurtas, ar perdirbtos mėsos gaminys. Šis tyrimas parodė sąsajas, tačiau neįrodė, kad konkretūs produktai tiesiogiai sukelia ar sumažina storosios žarnos vėžio riziką.