Padidėjęs cholesterolis nebūtinai reiškia, kad iš raciono reikia išbraukti visus mėgstamus produktus. Net riešutų sviestas gali tikti širdžiai palankiai mitybai, jei pasirenkamas tinkamas gaminys ir nepamirštamas saikas.
Tačiau skirtumas tarp natūralaus riešutų sviesto ir saldesnių, stipriai perdirbtų jo variantų yra gana svarbus. Sudėtis, porcija ir tai, kuo šis produktas pakeičia kitus riebalus, lemia didžiąją dalį galimos naudos.
Riebalų sudėtis palankesnė nei atrodo
Žemės riešutų svieste vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Jos dažnai pasirenkamos vietoje sočiųjų riebalų, kurių gausu riebioje mėsoje, svieste ar kai kuriuose stipriai perdirbtuose produktuose.
Mononesotieji riebalai gali prisidėti prie didesnio DTL cholesterolio, vadinamojo gerojo cholesterolio, kiekio. Tuo metu polinesotieji riebalai siejami su mažesniu MTL cholesteroliu, kuris dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu.
Tai nereiškia, kad vienas produktas išspręs padidėjusio cholesterolio problemą. Didesnė nauda atsiranda tada, kai riešutų sviestu pakeičiami mažiau palankūs riebalų šaltiniai, o ne tada, kai jis tiesiog pridedamas prie įprasto maisto.
Skaidulos ir augaliniai steroliai
Įprastoje maždaug 2 valgomųjų šaukštų porcijoje yra apie 2 gramus skaidulų, nors tikslus kiekis priklauso nuo konkretaus produkto. Tai nėra labai didelė skaidulų dozė, tačiau ji papildo bendrą dienos kiekį.
Riešutų svieste taip pat yra nedaug tirpiųjų skaidulų. Jos virškinimo metu gali riboti dalies cholesterolio pasisavinimą. Produkte esantys augaliniai steroliai veikia panašia kryptimi, nes trukdo cholesteroliui patekti į kraują.
Šie komponentai nėra gydymo priemonė, tačiau jie paaiškina, kodėl natūralus riešutų sviestas gali būti tinkamas pasirinkimas bendroje subalansuotoje mityboje.
Porcija svarbi labiau nei atrodo
Riešutų sviestas yra maistingas, bet gana kaloringas. Daug riebalų turintis produktas užima nedaug vietos, todėl valgant tiesiai iš stiklainio porcijos dydį lengva prarasti iš akių.
Maždaug 2 valgomieji šaukštai laikomi įprasta porcija. Didesnis kiekis nebūtinai suteiks daugiau naudos, tačiau kalorijų susidarys gerokai daugiau. Tai ypač svarbu, jei riešutų sviestas tepamas ant skrebučio, dedamas į košę ir dar naudojamas kokteiliui tą pačią dieną.
Etiketėje ieškokite trumpos sudėties
Palankiausias pasirinkimas dažniausiai yra gaminys, kurio sudėtyje yra tik žemės riešutai. Nedidelis druskos kiekis ne visada kelia problemų, tačiau saldikliai, gausus cukrus ar hidrinti aliejai jau keičia produkto maistinę vertę.
- Rinkitės produktą, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra žemės riešutai.
- Patikrinkite pridėtinio cukraus kiekį.
- Venkite hidrintų aliejų.
- Jei ribojate druską, palyginkite natrio kiekį skirtinguose gaminiuose.
Per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su didesniu trigliceridų kiekiu, o daug natrio gali būti nepalanku kraujospūdžiui. Todėl rūpinantis širdimi svarbu vertinti ne vien riebalų kiekį, bet visą sudėtį.
Šeši paprasti panaudojimo būdai
Natūralus riešutų sviestas nebūtinai turi būti tik užtepas. Nedidelę porciją galima panaudoti įvairiuose patiekaluose:
- Įmaišyti į bananų kokteilį, kad jame būtų daugiau baltymų ir riebalų.
- Sumaišyti su laimo sultimis ir tarkuotu imbieru, kad paruoštumėte greitą padažą prie makaronų.
- Įmaišyti į avižinę košę, per naktį brinkintas avižas arba jogurtą.
- Užtepti ant viso grūdo duonos pusryčiams ar užkandžiui.
- Švelniai pašildyti ir užpilti ant spragėsių vietoje sviesto.
- Sumaišyti su nesaldinta kakava ir trintu bananu desertiniam kremui.
Galiausiai svarbu prisiminti paprastą taisyklę: šis produktas palankiausias tada, kai yra kuo mažiau perdirbtas, valgomas saikingai ir pakeičia sočiųjų ar hidrintų riebalų šaltinius. Tokiu atveju natūralus riešutų sviestas gali tapti viena iš širdžiai palankesnės mitybos dalių, bet ne atskiru gydymo būdu.