Medus dažnai laikomas natūralesne cukraus alternatyva, tačiau sergant diabetu tai nereiškia, kad jo galima vartoti neribotai. Nors meduje yra ne tik gliukozės, bet ir fruktozės, jis vis tiek išlieka saldus ir kaloringas produktas, galintis greitai padidinti gliukozės kiekį kraujyje.
Sprendžiant, ar įtraukti medų į mitybą sergant diabetu, svarbu vertinti ne vien jo rūšį. Reikšmės turi porcija, bendras tą dieną suvartotų angliavandenių kiekis, diabeto kontrolė ir individuali organizmo reakcija.
Meduje daug paprastųjų cukrų
Medaus sudėtyje daugiausia yra paprastųjų cukrų, pirmiausia gliukozės ir fruktozės. Priklausomai nuo augalo, iš kurio surinktas nektaras, jų santykis gali skirtis, todėl skiriasi ir tai, kaip produktas veikia gliukozės kiekį kraujyje.
Šaukštelis medaus gali atrodyti nedidelis, tačiau jis vis tiek prideda cukrų ir kalorijų prie bendro dienos raciono. Dėl šios priežasties medaus nereikėtų vertinti kaip produkto, tinkamo diabetu sergančiam žmogui vien todėl, kad jis yra natūralus.
Glikemijos indeksas nepasako visko
Renkantis saldų produktą dažnai atsižvelgiama į glikemijos indeksą. Jis parodo, kaip greitai tam tikras angliavandenių turintis maistas po valgymo didina gliukozės kiekį kraujyje.
Medus, kuriame daugiau fruktozės ir mažiau gliukozės, paprastai pasižymi mažesniu glikemijos indeksu nei tas, kuriame dominuoja gliukozė. Tačiau tai nereiškia, kad jis neturi poveikio cukraus kiekiui kraujyje.
Čia svarbus ir bendras angliavandenių kiekis porcijoje. Net mažesnio glikemijos indekso produktas, suvalgomas didesniu kiekiu, gali reikšmingai paveikti gliukozės rodmenis. Todėl vien pagal medaus rūšį spręsti apie jo tinkamumą nepakanka.
Kuri medaus rūšis palankesnė
Šaltinyje palankiau vertinamas lipčiaus, akacijų, liepų ir viržių medus, nes jame dažniau būna daugiau fruktozės ir mažiau gliukozės. Rapsų, grikių ir facelijų meduje gliukozės dalis gali būti didesnė, todėl jo poveikis cukraus kiekiui kartais būna ryškesnis.
Vis dėlto šie skirtumai nepanaikina pagrindinės taisyklės: bet kurios rūšies medų reikia įskaičiuoti į bendrą angliavandenių kiekį. Net ir mažesnio glikemijos indekso medus nėra be cukrų.
Taip pat nereikėtų manyti, kad greitai susikristalizavęs medus yra prastesnis. Kristalizacija dažnai susijusi su gliukozės kiekiu, tačiau vien iš produkto išvaizdos patikimai nustatyti jo poveikio gliukozei negalima.
Kiek medaus galima suvalgyti
Stabiliai kontroliuojant diabetą, šaltinyje minima labai nedidelė porcija – maždaug 1-2 arbatiniai šaukšteliai per dieną. Tačiau tai nėra universali medicininė taisyklė visiems diabetu sergantiems žmonėms.
Porciją reikėtų derinti su gydytojo ar dietologo sudarytu mitybos planu. Ypač svarbu įvertinti, ar medus valgomas vienas, ar kartu su kitu maistu, kuriame taip pat yra angliavandenių. Pavyzdžiui, medus ant saldžios košės ar baltos duonos gali turėti didesnį bendrą poveikį nei nedidelis kiekis, suvalgomas kartu su baltymų ir skaidulų turinčiu maistu.
Nekontroliuojant gliukozės kiekio kraujyje, medaus reikėtų atsisakyti tol, kol diabeto gydymo planas bus pakoreguotas. Po jo vartojimo naudinga stebėti, kaip keičiasi individualūs gliukozės rodmenys.
Saugokitės neaiškios kilmės medaus
Diabetu sergantiems žmonėms ypač svarbu rinktis patikimą produktą. Neaiškios kilmės ar suklastotame meduje gali būti gliukozės, fruktozės sirupų ar kitų saldiklių, kurie dar greičiau pakelia cukraus kiekį kraujyje.
- Rinkitės medų iš patikimo pardavėjo.
- Patikrinkite, ar etiketėje nenurodyta papildomų sirupų ar cukrų.
- Venkite medaus mišinių, kurių sudėtis neaiški.
- Pradėję vartoti medų stebėkite gliukozės rodmenis.
Natūralus nereiškia tinkamas be ribų
Meduje yra įvairių bioaktyvių medžiagų, tačiau diabetu sergančiam žmogui tai nepakeičia pagrindinio fakto: medus yra cukraus šaltinis. Pasaulio sveikatos organizacija prie laisvųjų cukrų priskiria ir natūraliai meduje esančius cukrus, todėl jų kiekį rekomenduojama riboti.
Medus sergant diabetu gali atsirasti valgiaraštyje tik kaip maža, sąmoningai įskaičiuota porcija. Svarbiausia ne ieškoti „stebuklingos“ rūšies, o vertinti kiekį, produkto kokybę ir savo gliukozės rodmenis.