Rytas prasideda ne tik kava ar pusryčiais. Po kelių valandų miego organizmas jau būna netekęs dalies skysčių, todėl pirmasis dienos gėrimas gali būti svarbesnis, nei atrodo.
Urologai pabrėžia, kad inkstų akmenų prevencija neapsiriboja viena stikline vandens. Vis dėlto ji gali tapti paprastu startu, padedančiu palaikyti retesnį ir mažiau koncentruotą šlapimą visą dieną.
Ryte šlapimas būna labiau koncentruotas
Miegant žmogus kelias valandas negeria, tačiau organizmas ir toliau netenka skysčių per kvėpavimą bei prakaitavimą. Jei atsikėlus vandens geriama mažai, inkstai pradeda taupyti skysčius ir pagamina mažesnį šlapimo kiekį.
Koncentruotame šlapime padidėja kalcio, oksalatų ir šlapimo rūgšties koncentracija. Šios medžiagos gali kristalizuotis, o susidarę kristalai ilgainiui išaugti į inkstų akmenis. Pakankamas skysčių kiekis praskiedžia šlapimą ir sumažina šių medžiagų koncentraciją.
Dėl to stiklinė vandens atsikėlus yra prasmingas pasirinkimas. Tačiau jos neužtenka, jei likusią dienos dalį geriama retai arba tik pajutus stiprų troškulį.
Vanduo svarbus visą dieną
Inkstų akmenų prevencija labiausiai priklauso nuo bendro skysčių kiekio, o ne nuo vieno konkretaus gėrimo ryte. Europos urologijos gairėse žmonėms, kuriems jau buvo susidarę akmenų, dažnai nurodomas maždaug 2,5-3 litrų skysčių kiekis per dieną, kad šlapimo susidarytų apie 2-2,5 litro. Tai nėra universali taisyklė visiems.
Skysčių poreikį keičia kūno sudėjimas, fizinis aktyvumas, karštis, prakaitavimas, nėštumas, inkstų ar širdies ligos ir anksčiau susidarę akmenys. Todėl žmonėms, kurie jau yra susidūrę su šia problema, tinkamą skysčių kiekį geriausia aptarti su gydytoju.
Geras kasdienis orientyras – nelaukti, kol užklups troškulys, o reguliariai gurkšnoti vandenį. Ypač svarbu papildyti skysčius po fizinio krūvio, pabuvus karštyje ar gausiau prakaituojant.
Pusryčiai taip pat turi reikšmės
Ryto pasirinkimai gali daryti įtaką inkstų akmenų rizikai. Daug druskos turintys produktai, pavyzdžiui, šoninė, dešrelės ir fasuoti pusryčių sumuštiniai, padidina natrio kiekį maiste.
Didelis natrio kiekis skatina didesnį kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Tai ypač svarbu žmonėms, linkusiems į kalcio pagrindo akmenis. Todėl dažnam pusryčių meniu verta rinktis mažiau perdirbtų produktų ir patikrinti druskos kiekį maisto produktų etiketėse.
- košę su vaisiais ir natūraliu jogurtu;
- kiaušinienę su daržovėmis, o ne sūria mėsa;
- varškę ar liesesnį sūrį be perteklinės druskos;
- visų grūdo dalių duoną su šviežiomis daržovėmis.
Vaisiai ir daržovės papildo skysčius
Arbūzai, agurkai, apelsinai ir braškės suteikia vandens, todėl juos galima įtraukti į pusryčius ar rytinį užkandį. Daržovių nesunku pridėti prie omleto, o vaisius patogu valgyti su jogurtu ar koše.
Tokie produktai prisideda prie bendro skysčių kiekio, tačiau nepakeičia reguliaraus vandens gėrimo. Vien vaisių ar daržovių nepakaks, jei per visą dieną skysčių suvartojama mažai.
Kalcio nereikėtų pašalinti iš mitybos
Žmonės, bijantys kalcio pagrindo akmenų, kartais be reikalo atsisako pieno produktų. Tačiau su maistu gaunamas kalcis žarnyne susijungia su oksalatais ir sumažina jų pasisavinimą. Dėl to į šlapimą gali patekti mažesnis oksalatų kiekis.
Geri kalcio šaltiniai yra natūralus jogurtas, varškė, pienas ir kalciu papildyti augaliniai gėrimai. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama apie 1 000-1 200 miligramų kalcio per dieną, tačiau tikslus poreikis priklauso nuo amžiaus ir lyties.
Inkstų akmenų prevencija nėra garantija, kad akmenys niekada nesusidarys. Vis dėlto rytinė stiklinė vandens, mažiau sūrūs pusryčiai, pakankamas skysčių kiekis ir normalus kalcio kiekis su maistu sudaro praktišką kasdienę strategiją. Ją individualiai galima pritaikyti kartu su sveikatos priežiūros specialistu.