Ar geriausias laikas vaikščioti yra rytas, pietūs ar vakaras? Vieno atsakymo nėra. Tinkamiausias metas priklauso nuo jūsų dienotvarkės, savijautos ir to, kada pasivaikščiojimą lengviausia paversti reguliaria veikla.
Svarbiausia ne ieškoti tobulos valandos, o rasti tokį laiką, kurio galėsite laikytis ilgą laiką. Net trumpas pasivaikščiojimas suteikia daugiau naudos nei geras planas, kuris taip ir lieka neįgyvendintas.
Rytinis pasivaikščiojimas padeda pradėti dieną
Rytas tinka tiems, kurie nori atlikti suplanuotą veiklą dar prieš prasidedant darbams, reikalams ir šeimos rūpesčiams. Anksti išėjus pasivaikščioti mažesnė tikimybė, kad vėlesni dienos planai sutrukdys.
Pasivaikščiojimas lauke netrukus po pabudimo taip pat suteikia natūralios šviesos. Ji padeda reguliuoti organizmo vidinį paros ritmą, todėl vakare gali būti lengviau laiku pajusti mieguistumą ir užmigti.
Vis dėlto rytas tinka ne visiems. Jei atsikėlę jaučiatės sustingę, raumenys dar neapšilę arba anksti judėti nemalonu, nereikia savęs versti rinktis šio meto. Nemaloni rutina greitai praranda pastovumą.
Popietę kūnas dažnai juda lengviau
Vėliau dieną kūno temperatūra paprastai būna aukštesnė, o raumenys – labiau pasirengę judėti. Todėl popietinis pasivaikščiojimas gali būti patogesnis žmonėms, kuriems rytais sunku išjudėti arba jaučiamas didesnis sąstingis.
Šis metas ypač tinka ilgesniam ėjimui ar spartesniam žingsniui. Po darbo dienos toks pasivaikščiojimas gali padėti atsitraukti nuo ilgo sėdėjimo ir sumažinti per kelias valandas susikaupusią įtampą.
Jei vakare jaučiatės energingiau, popietė ar ankstyvas vakaras gali tapti jūsų pasirinkimu. Geriausias laikas vaikščioti nebūtinai sutampa su tuo, kurį dažniausiai rekomenduoja kiti žmonės.
Vakarinis ėjimas neturi trukdyti miegui
Ramus pasivaikščiojimas vakare daugeliui padeda užbaigti dieną be skubėjimo. Jis gali būti ypač malonus po vakarienės, kai norisi pajudėti, bet neplanuojama intensyvi treniruotė.
Tačiau labai vėlyvas ir intensyvus aktyvumas kai kuriems žmonėms apsunkina užmigimą. Švelnus ėjimas paprastai mažiau veikia miegą nei didelio krūvio treniruotė, todėl vakare geriau rinktis patogų tempą.
Jeigu po pasivaikščiojimo jaučiatės žvalesni, perkelkite jį į ankstesnį vakarą. O jei ramus ėjimas padeda atsipalaiduoti, jo atsisakyti vien dėl laikrodžio rodomos valandos nebūtina.
Po valgio svarbus ne tik laikas, bet ir trukmė
Trumpas pasivaikščiojimas po pusryčių, pietų ar vakarienės gali padėti organizmui tolygiau tvarkytis su po valgio pakilusiu cukraus kiekiu kraujyje. Tam nebūtina planuoti ilgos treniruotės.
Maždaug 15 minučių ramaus ar vidutinio tempo ėjimo po valgio gali būti praktiškas pasirinkimas. Ypač patogu išeiti netrukus po pietų arba vakarienės, kai trumpą pasivaikščiojimą lengviau įtraukti į įprastą dienos ritmą.
Jeigu po valgio jaučiatės apsunkę, pradėkite lėčiau. Tikslas nėra kuo greičiau nueiti kuo didesnį atstumą, o šiek tiek pajudėti tada, kai kūnui to gali reikėti.
Kaip išsirinkti jums tinkamą metą
Renkantis geriausią laiką vaikščioti, pirmiausia įvertinkite ne teorinę naudą, o savo realią dieną. Padėti gali keli paprasti sprendimai:
- Pasirinkite pastovų laiką, tačiau nebijokite jo pakeisti, jei diena susiklosto kitaip.
- Pradėkite nuo trumpo maršruto ir po truputį didinkite trukmę arba atstumą.
- Avėkite patogius, gerai priglundančius batus, kurie nevaržo pėdos.
- Sekite nueitus žingsnius telefonu arba fizinio aktyvumo apyranke.
- Pasikvieskite draugą ar šeimos narį, jei kartu judėti lengviau.
- Gerkite vandens prieš pasivaikščiojimą ir po jo, ypač šiltu oru.
Jei ryte nuolat pritrūksta laiko, rinkitės pietų pertrauką. Jei po darbo norisi prasivėdinti, eikite vakare. O jei kai kuriomis dienomis pasivaikščioti nepavyksta, nereikia visko mesti. Pastovumą kuria ne tobula rutina, o gebėjimas prie jos sugrįžti.
Taigi universalaus atsakymo, kada vaikščioti geriausia, nėra. Rytas gali padėti reguliuoti miego ritmą, popietė dažnai būna patogi kūnui, o pasivaikščiojimas po valgio gali būti naudingas cukraus kiekio kontrolei. Rinkitės tą metą, kuris jums malonus ir realiai telpa į dieną.