28 metų Rusijos mokslininkės Darjos Šipilovos mirtis sukėlė abejonių dėl oficialios įvykių versijos. Moteris dirbo Irkutsko kovos su maru tyrimų institute Sibire. Po jos mirties kilo klausimų, ar ji užsikrėtė laboratorijoje, ar su pavojingu sukėlėju galėjo susidurti kitur.
Mokslininkės ligos ir mirties aplinkybės iki šiol nėra išsamiai paaiškintos. Pareigūnai pateikė nedaug konkrečios informacijos, o mirusiosios motina atmetė versiją, kad jos dukra užsikrėtė laboratorijoje sudaužiusi mėgintuvėlį su pavojingu sukėlėju.
Motina nepatikėjo laboratorinio incidento versija
Darja Šipilova susirgo ir spalio 2 dieną mirė ligoninėje. Iš pradžių buvo skelbiama, kad mokslininkė galėjo užsikrėsti po to, kai laboratorijoje nukrito mėgintuvėlis su pavojingu ligos sukėlėju.
Tačiau jos motina Svetlana Šipilova, taip pat dirbanti medicinos srityje, tvirtino šia versija netikinti. Pasak jos, tokie mėgintuvėliai yra itin gerai apsaugoti, todėl jų esą neįmanoma lengvai sudaužyti, o jame esanti medžiaga negalėtų paprastai išsilieti.
Moteris pareiškė žinanti tikrąją įvykių eigą ir teigė, kad dukrai nebuvo suteikta pakankama pagalba. Jos žodžiais, pareigūnai tiesiog leido dukrai mirti. Šie kaltinimai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais duomenimis.
Minimos kelios galimos užsikrėtimo aplinkybės
Laboratorinio incidento versija nėra vienintelė. Kita galima aplinkybė siejama su Darjos Šipilovos darbo kelione į Buriatiją. Šis regionas yra netoli Mongolijos sienos, kur tuo metu buvo fiksuotas maro židinys.
Dėl to neaišku, ar liga galėjo būti perduota laboratorijoje, ar mokslininkė su infekcija susidūrė už instituto ribų. Rusijos valdžia iki šiol nepateikė išsamios įvykių chronologijos, kuri padėtų atsakyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis moteris galėjo užsikrėsti.
Oficialiuose pranešimuose jos mirties priežastis buvo įvardyta kaip nežinomos kilmės pneumonija. Tuo metu žiniasklaida ir dalis medikų atvirai kalbėjo apie marą, tačiau, kaip skelbiama, šis diagnozės pavadinimas oficialiuose dokumentuose nebuvo nurodytas.
Po mirties įvestas karantinas
Po mokslininkės mirties į karantiną buvo išsiųsti šimtai su ja kontaktavusių žmonių. Irkutske buvo uždarytos kelios ligoninės ir gimdymo namai, o sveikatos priežiūros įstaigose imtasi papildomų apsaugos priemonių.
Tokia reakcija rodo, kad pareigūnai galimą infekcijos išplitimą vertino rimtai, net jei viešai vengė patvirtinti maro diagnozę. Plaučių maras Rusijoje tapo jautria tema ir dėl to, kad ligos atvejis siejamas su specializuota laboratorija, kurioje tiriami pavojingi sukėlėjai.
Ekspertai kelia klausimų dėl gydymo
Buvęs Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas Robertas Redfieldas teigė, kad laboratorinio incidento atveju darbuotojui pagal nustatytą protokolą turėtų būti skiriami antibiotikai.
Jis taip pat iškėlė teorinę prielaidą, kad gydymo nesėkmę galėtų paaiškinti pakitęs maro sukėlėjas, nereaguojantis į įprastus antibiotikus. Vis dėlto ši versija nėra patvirtinta, todėl ji neturėtų būti laikoma nustatyta mirties priežastimi.
Tokie svarstymai dar labiau padidino nerimą dėl įvykio aplinkybių. Ekspertams kyla klausimų, ar laboratorijoje buvo laikomasi visų saugumo procedūrų, ar darbuotojai laiku gavo medicininę pagalbą ir kodėl visuomenei pateikta tiek mažai informacijos.
Maskva kaltina žiniasklaidą
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija informavo Pasaulio sveikatos organizaciją ir laikėsi tarptautinių protokolų. Kartu jis apkaltino žiniasklaidą skleidžiant melagingą informaciją apie galimą maro protrūkį.
Tuo metu tarptautinės institucijos ir Jungtinės Valstijos ragino Maskvą pateikti daugiau duomenų bei užtikrinti didesnį skaidrumą. Kol nėra nepriklausomo tyrimo rezultatų, lieka neatsakyta, kaip tiksliai mokslininkė užsikrėtė ir ar jos mirtis buvo susijusi su laboratorijos darbu.