Ne visiems pusryčiai yra būtinas pirmasis dienos valgymas, tačiau ilgas nevalgymas iki pietų organizmui gali tapti nemenkas išbandymas. Kai kuriems žmonėms, praleidus pusryčius, energija sumažėja jau ryte, o vėliau atsiranda dirglumas, galvos svaigimas ar stiprus noras rinktis saldų maistą.
Praleidus rytinį valgį, kūnas ilgiau naudoja per naktį sukauptas energijos atsargas. Dėl to gali pasikeisti hormonų veikla, kraujyje sumažėti gliukozės kiekis ir sustiprėti alkis.
Ryte pakilęs kortizolis ne visada padeda
Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau jis taip pat padeda reguliuoti budrumą ir energijos naudojimą. Įprastai jo kiekis rytais būna didesnis, todėl pabudę jaučiamės žvalesni.
Ilgiau nevalgant kortizolio svyravimai gali tapti ryškesni. Iš pradžių žmogus gali jaustis neįprastai žvalus, tačiau vėliau pasireiškia nuovargis, sunkiau susikaupti, o popietę energija staiga krinta.
Tokie pokyčiai ypač nemalonūs, kai pusryčiai praleidžiami nuolat. Tyrime, kuriame dalyvavo pusryčių nevalgančios moterys, nustatytas pakitęs kortizolio ritmas ir didesnis kraujospūdis. Tai rodo ryšį, tačiau neįrodo, kad vien pusryčių praleidimas tiesiogiai sukelia šiuos pokyčius.
Gliukozės atsargos ryte nėra begalinės
Miegant organizmas energijai naudoja kepenyse sukauptą glikogeną. Jis susidaro iš gliukozės ir padeda palaikyti energijos tiekimą per naktį. Jei po pabudimo maistas atidedamas dar kelioms valandoms, šios atsargos toliau senka.
Tuomet kūnas ima naudoti kitą kurą, dažniausiai riebalų rūgštis. Jos energiją išskiria lėčiau ir ne taip efektyviai kaip gliukozė, todėl gali atsirasti vangumas, silpnumas ar mieguistumas.
Mažesnį cukraus kiekį kraujyje kartais lydi gana aiškūs požymiai:
- drebulys ar padažnėjęs širdies plakimas;
- prakaitavimas;
- galvos svaigimas;
- dirglumas, nerimas ar sumišimas;
- staigus silpnumas.
Šie simptomai ne visiems pasireiškia vienodai. Jie taip pat gali būti susiję su kitomis priežastimis, todėl pasikartojantį svaigimą, sumišimą ar ryškų silpnumą reikėtų aptarti su gydytoju.
Iki pietų augantis alkis keičia pasirinkimus
Praleidus pusryčius, alkis dažnai tampa stipresnis ne tik prieš pietus, bet ir vėliau. Tuomet lengviau pasirinkti kaloringą maistą, kuriame daug rafinuotų angliavandenių, pavyzdžiui, saldų kepinį, saldumynų ar kitų greitai suvalgomų produktų.
Toks maistas gliukozės kiekį kraujyje gali pakelti greitai. Energija trumpam sugrįžta, tačiau po staigesnio pakilimo gali sekti ryškesnis kritimas. Tada vėl atsiranda mieguistumas, smegenų rūkas, silpnumas, dirglumas ir stiprus noras valgyti.
Taip susidaro nemalonus ciklas: ilgas nevalgymas, labai didelis alkis, greitai suvalgomas saldus ar miltinis maistas ir naujas energijos nuosmukis. Energija praleidus pusryčius priklauso ne tik nuo paties rytinio valgymo, bet ir nuo to, kuo vėliau kompensuojamas alkis.
Kada rytinį valgį geriau atidėti
Pusryčiai nėra privalomi kiekvienam žmogui ir nėra pagrindo teigti, kad visi privalo valgyti iškart atsikėlę. Jei žmogus iki pietų jaučiasi gerai, nepatiria svaigimo, silpnumo ar nekontroliuojamo alkio, vien pusryčių praleidimas savaime nebūtinai reiškia sveikatos problemą.
Tačiau jei nevalgant ryte kartojasi nemalonūs simptomai, ilgo tarpo iki pietų geriau netęsti. Ypač svarbu kreiptis medicininės pagalbos, jei atsiranda sumišimas, stiprus galvos svaigimas, alpimas arba simptomai kartojasi nepriklausomai nuo valgymo.
Atkreipkite dėmesį ir į dienos eigą. Jei energija praleidus pusryčius nuolat krinta, o vakare dėl to suvalgoma gerokai daugiau, rytinio valgymo atsisakymas greičiausiai nėra patogus pasirinkimas būtent jūsų organizmui.