Didelę dienos dalį praleidžiame namuose, biure, automobilyje ar kitose uždarose erdvėse. Tačiau ilgas buvimas patalpose gali būti susijęs ne tik su mažesniu fiziniu aktyvumu, bet ir su miegu, energija, gebėjimu susikaupti bei organizmo reakcija į stresą.
Kalifornijos gydytojas ir natūraliosios medicinos ekspertas Johnas La Puma išskiria 4 rizikas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Jo teigimu, kai kurie žmonės jaučiasi pavargę net po visos nakties miego, o dieną nuolat ieško kavos ar kitų stimuliuojančių priemonių.
Prastas miegas prasideda dar ryte
Natūrali dienos šviesa yra vienas svarbiausių signalų organizmo biologiniam laikrodžiui. Lauke ji paprastai būna daug ryškesnė nei patalpų apšvietimas, todėl padeda kūnui suprasti, kada prasideda diena, o kada artėja poilsio metas.
Jeigu ryte ilgai liekame pritemdytoje patalpoje, miego ir budrumo ritmas gali išsiderinti. Tuomet vakare sunkiau užmigti, o ryte prabusti tampa dar sudėtingiau. Gydytojas pataria per pirmą valandą po pabudimo maždaug 10 minučių pabūti lauke ir tuo metu nenešioti saulės akinių, jei oro sąlygos leidžia.
Ekranai ne visada suteikia tikrą poilsį
Dirbdami patalpose dažnai nuo vieno ekrano pereiname prie kito. Po darbo laukia telefonas, televizorius ar nesibaigiantis socialinių tinklų srautas. Tokį laiką La Puma vadina „ultraperdirbtu laiku“ – jis užpildo dieną, tačiau nebūtinai leidžia iš tikrųjų pailsėti.
Ilgas sėdėjimas prie ekranų gali varginti akis, įtempti smilkinių srities raumenis ir prisidėti prie galvos skausmo. Be to, nuolatinis informacijos srautas trukdo atsitraukti nuo darbo ir kasdienių rūpesčių.
Praktiškas sprendimas paprastas: maždaug kas valandą atsistoti, minutei prieiti prie lango ir pažvelgti į tolį. Dar geriau – trumpam išeiti į lauką, net jei tam turite vos kelias minutes.
Tvankus oras apsunkina susikaupimą
Prastai vėdinamoje patalpoje iki dienos vidurio gali atsirasti mieguistumas, sunkumas galvoje ir sumažėti gebėjimas susikaupti. Viena iš galimų priežasčių – didėjantis anglies dioksido kiekis, ypač tada, kai vienoje erdvėje ilgai būna daug žmonių.
Todėl ilgas buvimas patalpose tampa ypač nemalonus uždaruose biuruose, posėdžių kambariuose ar klasėse. Reguliarus vėdinimas ir trumpas išėjimas į lauką padeda pakeisti tvankią aplinką. Žvilgsnis į tolį taip pat leidžia akims atsipalaiduoti po ilgo žiūrėjimo į artimus objektus.
Biologinio laikrodžio sutrikimai siejami su pilvo riebalais
Organizmo biologinis laikrodis reguliuoja ne tik miego ir budrumo ciklą. Jis susijęs ir su hormonų, tarp jų kortizolio, paros ritmu. Šio hormono kiekis natūraliai kinta per dieną: ryte jis padeda pabusti ir pasiruošti veiklai, o vakare turėtų mažėti.
Kai dienos šviesos gauname per mažai arba netinkamu metu, šis ritmas gali išsiderinti. Šaltinyje cituojamas gydytojas tokį pokytį sieja su medžiagų apykaitos sutrikimais ir didesniu pilvo bei visceralinių riebalų kiekiu. Vis dėlto kūno svorį lemia ne vien šviesa ar buvimas patalpose, todėl šio ryšio nereikėtų vertinti kaip vienintelės pilvo riebalų priežasties.
Maži pokyčiai padeda dažniau išeiti į lauką
Norint sumažinti ilgo buvimo patalpose poveikį, nereikia iš karto keisti visos dienotvarkės. Pakanka į kasdienę rutiną įtraukti kelis realiai įgyvendinamus veiksmus:
- ryte bent kelioms minutėms išeiti į natūralią šviesą;
- darbo metu reguliariai vėdinti kambarį;
- kas valandą trumpam atsitraukti nuo ekrano;
- per pietų pertrauką pasivaikščioti lauke;
- žvelgti ne tik į telefoną ar kompiuterį, bet ir į tolimesnius objektus.
Tokie veiksmai nepakeičia miego, fizinio aktyvumo ar subalansuotos mitybos, tačiau padeda dieną praleisti ne vien tarp keturių sienų. Jei nuolatinis nuovargis, miego sunkumai ar prasta savijauta išlieka ilgai, jų nereikėtų aiškinti vien buvimu patalpose – verta pasitarti su gydytoju.