Maistas nebūtinai turi būti matuojamas, sveriamas ar skirstomas į griežtai leidžiamus ir draudžiamus produktus. Vis daugiau dėmesio sulaukia intuityvus valgymas, kai žmogus mokosi atpažinti savo alkį, sotumą ir tikruosius kūno poreikius.
Toks požiūris siejamas ne tik su ramesniu santykiu su maistu. Duomenys rodo ryšį su geresniu miegu, didesniu fiziniu aktyvumu ir mažesniu patiriamu stresu. Taip pat pastebimos sąsajos su kai kuriais palankesniais sveikatos rodikliais.
Valgymas pagal kūno signalus
Intuityvus valgymas reiškia sprendimą valgyti ne vien pagal laikrodį, dietos taisykles ar iš anksto nustatytą kalorijų skaičių. Svarbūs tampa alkio ir sotumo signalai, malonumas valgant bei gebėjimas pastebėti, kada maisto jau pakanka.
Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti bet kokios struktūros. Priešingai, šis požiūris skatina geriau suprasti savo kūną, atsisakyti nuolatinės kaltės dėl maisto ir rinktis maistingus produktus be kraštutinumų.
Su kuo siejamas intuityvus valgymas
Ši tema nagrinėta apklausoje, kurioje dalyvavo 1 057 suaugę Jungtinių Valstijų gyventojai. Dalyviai atsakinėjo į klausimus apie valgymo elgseną, miegą, fizinį aktyvumą, stresą, vaisių ir daržovių vartojimą bei kai kurias sveikatos būkles.
Didesnis gebėjimas valgyti pagal vidinius alkio ir sotumo signalus buvo siejamas su palankesniais sveikatos rodikliais. Tarp jų buvo mažesnė padidėjusio kraujospūdžio ir padidėjusio cholesterolio tikimybė, taip pat mažesnė 2 tipo cukrinio diabeto rizika.
Žmonės, kurių intuityvaus valgymo įverčiai buvo aukštesni, taip pat dažniau miegodavo bent 7 valandas darbo naktimis, buvo fiziškai aktyvesni ir jautė mažiau streso. Intuityvus valgymas šiuo atveju vertinamas kaip platesnės gyvensenos dalis, o ne atskiras būdas gydyti ligas.
Griežtos taisyklės ne visada padeda
Nuolatinis kalorijų skaičiavimas, baimė suvalgyti „ne tą“ produktą ir kaltė po didesnės porcijos gali didinti įtampą. Kai maistas tampa nuolatinių draudimų ir savikontrolės šaltiniu, žmogui sunkiau atpažinti tikrą alkį.
Intuityvus požiūris kviečia atsisakyti mąstymo, kad vienas desertas ar riebesnis patiekalas sugadino visą mitybą. Svarbesni tampa bendri pasirinkimai per ilgesnį laiką, o ne vienas užkandis, pietūs ar vakarienė.
Kaip pradėti klausytis kūno
Pokyčiai nebūtinai turi būti dideli. Pradėti galima nuo kelių paprastų klausimų prieš valgį ir jo metu:
- Ar jaučiu fizinį alkį, ar valgau dėl nuobodulio, streso arba įpročio?
- Kaip stipriai esu išalkęs prieš pradėdamas valgyti?
- Ar valgydamas pastebiu skonį ir jaučiu malonumą?
- Ar jaučiu, kad sotumas jau pasiektas?
- Ar renkuosi maistą, kuris suteikia energijos ir leidžia gerai jaustis?
Jeigu laukiama iki visiško išalkimo, vėliau gali būti sunkiau sustoti laiku. Todėl naudinga reaguoti į pirmuosius alkio signalus, o valgant trumpam sustoti ir įvertinti, ar maisto dar reikia.
Neatsisakoma ir maistinės vertės
Intuityvus valgymas nereiškia, kad maisto kokybė tampa nesvarbi. Jo dalis yra vadinamoji švelni mityba: rūpinimasis tuo, kad racione netrūktų daržovių, vaisių, baltymų, skaidulų ir pakankamai skysčių.
Kartu paliekama vietos malonumui. Nereikia rinktis tarp „tobulos“ mitybos ir visiško chaoso. Daugeliui žmonių naudingiausias vidurys, kai maistingas maistas sudaro pagrindą, o mėgstami skanėstai nekelia kaltės.
Kada praverčia specialisto pagalba
Jeigu santykis su maistu kelia daug nerimo, dažnai kartojasi persivalgymas arba sunku atskirti alkį nuo emocijų, verta kreiptis į registruotą dietistą ar kitą kvalifikuotą specialistą. Ypač naudinga pagalba, kai žmogus ilgą laiką laikėsi griežtų dietų.
Intuityvus valgymas nėra greitas planas su griežtu meniu. Tai mokymasis geriau girdėti kūną, mažinti kaltę ir ieškoti pastovesnio, ramesnio santykio su maistu.