Su karščiu susijusių mirčių skaičius Europoje šią vasarą pasiekė rekordinį lygį. Mokslininkų vertinimu, birželį, liepą ir rugpjūtį 854 Europos miestuose dėl aukštos temperatūros mirė daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
Šie skaičiai paremti ne vien oficialiais mirties liudijimais, bet ir temperatūros bei mirtingumo duomenų analize. Tyrėjai apskaičiavo, kiek mirčių buvo susijusios su neįprastai dideliu karščiu ir kokia jų dalis nebūtų įvykusi pasaulyje be žmogaus sukeltos klimato kaitos.
Rekordinis karštis pareikalavo tūkstančių gyvybių
Vertinimas apėmė miestus Europos Sąjungos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Šiose teritorijose gyvena apie 40 proc. visų 30 tirtų šalių gyventojų, todėl kaimo vietovėse patirtos karščio pasekmės į šį skaičiavimą nepateko.
Modeliai parodė, kad 2026 metų vasarą su karščiu buvo susijusios apie 50 391 perteklinė mirtis. Maždaug 32 619 iš jų, arba beveik du trečdaliai, siejamos su papildomu atšilimu, kurį paskatino žmogaus veikla ir iškastinio kuro deginimas.
Pagal bendrą įvertintų mirčių skaičių ši vasara pralenkė ankstesnius rekordus. 2022 metais 854 miestuose buvo apskaičiuota apie 29 tūkst. su karščiu susijusių mirčių, o 2003 metais – apie 28 tūkst.
Didžiausią naštą patyrė vyresni žmonės
Su karščiu susijusios mirtys labiausiai palietė vyriausius gyventojus. Maždaug pusė visų apskaičiuotų mirčių teko 85 metų ir vyresniems žmonėms.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad pavojingai aukšta temperatūra nėra tik senjorų problema. Į bendrą vasaros statistiką pateko apie 6 tūkst. jaunesnių nei 65 metų žmonių. Tarp 20-44 metų amžiaus gyventojų apskaičiuota daugiau nei 800 perteklinių mirčių.
Karštis ypač pavojingas žmonėms, kurių organizmas sunkiau reguliuoja kūno temperatūrą arba kurie jau serga lėtinėmis ligomis. Vis dėlto tyrime pabrėžiama ne tik individuali sveikatos būklė, bet ir tai, kad pasikartojančios karščio bangos vis dažniau pasiekia ekstremalų lygį.
Kaip mokslininkai apskaičiavo poveikį
Tyrėjai analizavo vasaros temperatūrų duomenis ir anksčiau nustatytą ryšį tarp karščio bei mirtingumo skirtingose amžiaus grupėse. Tada faktines 2026 metų temperatūras jie palygino su modeliuojamu scenarijumi, kuriame nebūtų žmogaus sukelto visuotinio atšilimo.
Skirtumas tarp šių dviejų scenarijų leido įvertinti, kiek papildomų mirčių lėmė būtent klimato kaitos sustiprintas karštis. Tai nėra tiesioginis visų konkrečių mirties atvejų surašymas, todėl gauti skaičiai turi būti vertinami kaip epidemiologinio modelio įvertis.
Toks metodas naudojamas ir ankstesniuose tyrimuose. 2000-2025 metų laikotarpio analizė parodė, kad 854 Europos miestuose per šias vasaras iš viso galėjo būti apie 430 tūkst. su karščiu susijusių mirčių, o daugiau nei pusė jų buvo susijusios su žmogaus sukelta klimato kaita.
Karščio bangos tampa vis dažnesnės
Naujausi duomenys rodo ne vienos išskirtinės vasaros problemą. Tyrėjai pastebi, kad vasaros, kurių mirtingumo našta panaši į 2003 metų karščio laikotarpį, pasitaiko vis dažniau.
Didelę reikšmę turi ir pasikartojančios karščio bangos. Beveik trečdalis šios vasaros mirčių susidarė per vėlyvo birželio karščio bangą, kai daugelyje Europos vietų buvo sumušti temperatūros rekordai.
Šie skaičiai aktualūs ne tik klimatologams. Jie rodo, kad visuomenės sveikatos planuose reikia daugiau dėmesio skirti ankstyviems perspėjimams, vėsinimosi galimybėms miestuose ir žmonėms, kuriems karštis pavojingiausias. Kuo dažniau kartojasi ekstremalios temperatūros, tuo svarbiau pasiruošti ne vienai karštai dienai, o ilgesniam sudėtingam laikotarpiui.