Podagra dažnai primena apie save netikėtai. Vakare žmogus gali jaustis gerai, o paryčiais pabusti nuo stipraus sąnario skausmo, tinimo ir paraudimo. Nors ši liga nėra sezoninė, atvėsus orams gali sutapti keli veiksniai, didinantys paūmėjimo tikimybę.
Vienas svarbiausių podagros priepuolio požymių yra labai staigi pradžia. Skausmas kartais išsivysto vos per kelias valandas ir tampa toks intensyvus, kad nemalonus net lengvas antklodės prisilietimas.
Kodėl rudenį sąnariai gali tapti jautresni
Atvėsus orams žmonės neretai išgeria mažiau vandens, nes troškulys tampa ne toks juntamas. Tačiau skysčių trūkumas gali būti nepalankus, nes šlapimo rūgštis iš organizmo daugiausia pašalinama per inkstus.
Pasikeičia ir kasdieniai įpročiai. Lengvesnius vasaros patiekalus dažniau pakeičia riebesnis, sotesnis maistas, kuriame būna daugiau mėsos. Mažiau judant gali augti kūno svoris, o su podagra glaudžiai susiję ir kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai.
Žemesnė temperatūra taip pat gali būti svarbi. Uratų kristalai, sukeliantys uždegimą, dažniau kaupiasi nuo kūno centro nutolusiuose sąnariuose, todėl neretai nukenčia pėdos ar kojos piršto sritis.
Dažniausiai nukenčia kojos pirštas, bet ne tik jis
Podagra dažnai prasideda didžiojo kojos piršto pamatiniame sąnaryje. Vis dėlto uždegimas gali apimti ir čiurną, kelį, kitus pėdos sąnarius, o kartais ir rankų sąnarius.
Pirmasis priepuolis nebūtinai būna pats stipriausias. Kai kuriems žmonėms jis trunka trumpai ir praeina savaime, tačiau pasikartojantys epizodai gali ilgainiui pažeisti sąnarius. Todėl net ir praėjus skausmui nereikėtų apsiriboti vien laukimu, kad problema nepasikartos.
Podagra taip pat nėra tik vyresnių vyrų liga. Ja gali susirgti ir moterys, ypač po menopauzės, taip pat jaunesni žmonės, turintys genetinį polinkį ar tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimų.
Vien tik šlapimo rūgšties tyrimo nepakanka
Dažnas įsitikinimas, kad podagrą galima patvirtinti arba atmesti pagal vieną kraujo tyrimą, nėra teisingas. Ūmaus priepuolio metu šlapimo rūgšties kiekis kraujyje gali būti normalus, todėl toks rezultatas podagros savaime neatmeta.
Kita vertus, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija dar nereiškia, kad žmogus būtinai serga podagra. Diagnozei svarbūs simptomai, priepuolio pobūdis, gretutinės ligos ir kiti rizikos veiksniai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti sąnario ultragarsinį tyrimą ar kitus tyrimus.
Jeigu sąnarys staiga paraudo, smarkiai ištino ir labai skauda, ypač jei kartu pakilo temperatūra ar jaučiatės prastai, reikėtų nedelsti kreiptis į medikus. Panašiai gali pasireikšti ir bakterinis sąnario uždegimas, kurį būtina įvertinti skubiai.
Mityba svarbi, bet ji nėra vienintelė priežastis
Podagra nėra vien netinkamos mitybos pasekmė. Paveldimumas, inkstų veikla, kūno svoris, kitos ligos ir vartojami vaistai taip pat gali turėti reikšmės. Todėl labai griežtos dietos dažniausiai nėra nei būtinos, nei ilgalaikėje perspektyvoje patogios.
Kasdienybėje dažniausiai rekomenduojama:
- gerti pakankamai skysčių
- riboti didelius raudonos mėsos ir subproduktų kiekius
- saikingai vartoti kai kurias žuvis bei jūros gėrybes
- atsisakyti fruktoze saldintų gėrimų
- riboti alkoholį, ypač alų ir stipriuosius gėrimus
- palaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai judėti
Ūmaus priepuolio metu stipriai skaudančio ir patinusio sąnario mankštinti nereikėtų. Jam geriau suteikti ramybę, o gydymą aptarti su gydytoju.
Gydymo pradžioje priepuolių gali laikinai padaugėti
Pradėjus šlapimo rūgštį mažinantį gydymą, kai kuriems žmonėms kurį laiką priepuoliai gali padažnėti. Tai nebūtinai reiškia, kad vaistas netinka. Mažėjant šlapimo rūgšties kiekiui, organizme pradeda keistis anksčiau susikaupusios uratų sankaupos.
Dėl šios priežasties vaistai dažnai pradedami nuo mažesnės dozės ir didinami palaipsniui. Jeigu žmogus jau vartoja paskirtą šlapimo rūgštį mažinantį vaistą, prasidėjus priepuoliui jo savavališkai nutraukti nereikėtų. Gydymo planą geriausia aptarti su gydytoju.
Ilgalaikio gydymo tikslas nėra vien numalšinti atskirą skausmo epizodą. Siekiama palaikyti pakankamai mažą šlapimo rūgšties koncentraciją, kad uratų kristalai palaipsniui tirptų, o podagros priepuolio požymiai kartotųsi rečiau arba visai išnyktų.