Jei nuolat jaučiu šaltį, nors aplinkiniams temperatūra atrodo visiškai įprasta, tai nebūtinai reiškia tik didesnį jautrumą šalčiui. Kai kuriems žmonėms taip iš tiesų veikia organizmas, tačiau ilgai trunkantis šalčio pojūtis kartais gali būti susijęs ir su sveikatos būkle.
Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, ar kartu neatsirado nuovargis, mieguistumas, svorio pokyčiai, vidurių užkietėjimas, sausa oda ar plaukų slinkimas. Svarbiu ženklu gali tapti ir šaltesnės rankos bei kojos, prastesnė koncentracija ar pasikeitęs menstruacijų ciklas.
Dažna priežastis gali būti sulėtėjusi skydliaukės veikla
Viena iš būklių, siejamų su nuolatiniu šalčio pojūčiu, yra hipotirozė, dar vadinama sulėtėjusia skydliaukės veikla. Skydliaukės hormonai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, todėl jų trūkstant organizmas gali gaminti mažiau šilumos.
Tokiu atveju žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, jam gali būti sunkiau susikaupti, lėtėti virškinimas, sausėti oda, retėti ar lūžinėti plaukai. Kai kuriems žmonėms didėja kūno svoris, o menstruacijos tampa gausesnės ar nereguliarios.
Vien tik šalčio pojūtis savaime nepatvirtina skydliaukės ligos, nes panašūs simptomai gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių. Vis dėlto gydytojas, įvertinęs nusiskundimus, gali skirti kraujo tyrimus, kuriais tikrinama skydliaukės veikla.
Šaltį gali sustiprinti svorio kritimas ir griežtos dietos
Kūno riebalai padeda išlaikyti šilumą, todėl labai liesi žmonės gali šalti dažniau. Tas pats gali nutikti greitai netekus svorio arba ilgą laiką smarkiai ribojant kalorijas.
Per mažai energijos gaunantis organizmas gali pradėti taupyti išteklius. Dėl to sulėtėja medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, o šilumos gamyba tampa ne tokia efektyvi. Jei šalčio pojūtis prasidėjo po intensyvios dietos, kartu jaučiamas silpnumas ar svaigimas, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju arba dietistu.
Šaltį taip pat gali lemti mažakraujystė, kraujotakos sutrikimai, Reino fenomenas ar kitos sveikatos problemos. Todėl nereikėtų bandyti diagnozuoti savęs vien pagal vieną simptomą.
Hormonų pokyčiai gali sukelti kaitos pojūtį
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys patiria staigius karščio pylimus, po kurių gali apimti šaltis ar išpilti šaltas prakaitas. Tokie epizodai susiję su hormonų pokyčiais ir organizmo temperatūros reguliavimo svyravimais.
Jei kartu keičiasi menstruacijų ciklas, sutrinka miegas, dažniau vargina prakaitavimas ar nuotaikų kaita, šalčio pojūtis gali būti vienas iš bendro hormoninių pokyčių vaizdo elementų. Tačiau ir šiuo atveju verta įvertinti visus simptomus, o ne ieškoti vienos priežasties.
Kada nereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei šalti nuolat pradedate neseniai, pojūtis stiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui. Ypač svarbu pasitikrinti, kai kartu atsiranda:
- užsitęsęs nuovargis ar mieguistumas
- nepaaiškinamas svorio augimas arba kritimas
- vidurių užkietėjimas ar kiti virškinimo pokyčiai
- sausa oda, plaukų slinkimas ar lūžinėjantys nagai
- nereguliarios ar neįprastai gausios menstruacijos
- blyškumas, dusulys, galvos svaigimas ar dažnas širdies plakimas
Gydytojas gali įvertinti bendrą sveikatos būklę ir, jei reikia, paskirti kraujo tyrimus. Jie padeda patikrinti ne tik skydliaukės veiklą, bet ir kitas galimas nuolatinio šalčio priežastis.
Taigi, jei nuolat jaučiu šaltį, nereikėtų iš karto manyti, kad tai tik individualus organizmo ypatumas. Kartais priežastis būna visiškai nepavojinga, tačiau kartu esantys simptomai gali parodyti, kad sveikatą verta patikrinti atidžiau.