Jei svarstote, kada skiepytis nuo gripo, dažniausiai tinkamiausias metas yra spalis. Tuomet organizmas dar spėja sukurti stiprią apsaugą iki aktyvesnio gripo sezono, tačiau vakcinos poveikis neturėtų per anksti susilpnėti.
Gripas dažniau pradeda plisti lapkritį ar gruodį, o didžiausias sergamumas paprastai fiksuojamas žiemos pradžioje ir viduryje. Vis dėlto skiepų nereikėtų atidėlioti vien todėl, kad spalio langas jau praėjo.
Spalis suteikia laiko apsaugai susiformuoti
Po vakcinacijos stipriausia apsauga susiformuoja maždaug per dvi savaites. Todėl rugsėjis ir spalis dažnai laikomi patogiu laikotarpiu: imuninė sistema gauna laiko sureaguoti dar prieš aktyviausią gripo plitimą.
Pasiskiepijus pernelyg anksti, apsauga sezono pabaigoje gali būti silpnesnė. Antikūnų kiekis laikui bėgant mažėja, o šis procesas priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos ir imuninės sistemos veiklos. Kita vertus, spalį pasiskiepijusio žmogaus apsauga dažnai išlieka ir vėlesniais žiemos mėnesiais.
Vėlesnė vakcinacija vis tiek turi prasmę
Gripo sezonas kiekvienais metais prasideda ne visiškai tuo pačiu metu. Dėl to nereikėtų laukti idealaus momento, jei vakciną galima gauti anksčiau arba tik vėliau.
Net ir prasidėjus gripo plitimui, skiepai gali būti naudingi, nes sezonas trunka ne vien kelias savaites. Svarbiausia neatsisakyti vakcinacijos vien todėl, kad spalio pabaiga jau praėjo. Jei kyla klausimų dėl tinkamiausio laiko, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant imunitetą veikiančius vaistus, sprendimą geriausia aptarti su gydytoju.
Skiepai saugo ne tik pasiskiepijusį žmogų
Vakcinacija svarbi ne vien dėl asmeninės apsaugos. Mažesnė tikimybė užsikrėsti ir perduoti virusą padeda apsaugoti šeimos narius bei kitus žmones, kuriems gripas gali būti pavojingesnis. Tai ypač svarbu:
- nėščiosioms;
- vyresnio amžiaus žmonėms;
- žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs;
- sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Tačiau vakcina nėra vienintelė priemonė, padedanti mažinti užsikrėtimo riziką. Gripo sezono metu svarbų vaidmenį atlieka ir paprasti kasdieniai veiksmai.
Rankų higiena ir vėdinimas išlieka svarbūs
Rankas reikėtų plauti dažnai, ypač grįžus iš viešų vietų, prieš valgį ir po kontakto su dažnai liečiamais paviršiais. Taip pat pravartu stengtis neliesti akių, nosies ir burnos nešvariomis rankomis.
Uždarose patalpose padeda ir oro cirkuliacija. Kai leidžia oro sąlygos, praverti langai ar durys gali pagerinti vėdinimą ir sumažinti tvyrančių viruso dalelių kiekį patalpoje. Vis dėlto rankų higienos poveikio tyrimų rezultatai nėra visiškai vienodi, todėl jos nereikėtų laikyti absoliučia apsauga nuo gripo.
Mityba palaiko organizmą, bet gripo nesustabdo
Organizmui naudinga įvairi mityba, kurioje yra vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir pieno produktų. Tokia mityba padeda gauti normaliam imuninės sistemos darbui reikalingų maistinių medžiagų.
Tačiau vienas produktas ar gėrimas gripo neapsaugo ir ligos nesustabdo. Todėl mitybą reikėtų vertinti kaip bendros sveikatos dalį, o ne vakcinos pakaitalą. Planuojant, kada skiepytis nuo gripo, daugiausia dėmesio reikėtų skirti tinkamam laikui, o ne ieškoti vieno stebuklingo sprendimo.
Trumpai tariant, spalis dažniausiai yra geras pasirinkimas, nes iki aktyviausio sezono lieka pakankamai laiko apsaugai susiformuoti. Tačiau pasiskiepyti vėliau taip pat prasminga, todėl delsimas neturėtų tapti priežastimi vakcinos atsisakyti.