Moliūgų sėklos dažnai lieka tik rudens virtuvės likučiu, nors jų maistinė vertė gerokai didesnė. Tai vienas iš produktų, kuriuose gausu magnio, baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir įvairių mineralų. Būtent todėl moliūgų sėklos ir magnis vis dažniau minimi kalbant apie visavertę kasdienę mitybą.
Šių sėklų nereikia valgyti saujomis. Nedidelė porcija gali praturtinti pusryčius, salotas ar vakarienę, o tinkamai pasirinkus produktą išvengiama ir perteklinės druskos bei nereikalingų kalorijų.
Mažos sėklos turi įspūdingą maistinę sudėtį
Magnis reikalingas daugeliui organizmo procesų. Jis padeda palaikyti normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, dalyvauja energijos gamyboje, baltymų sintezėje bei padeda išlaikyti normalų širdies ritmą.
Moliūgų sėklos taip pat suteikia baltymų, todėl gali būti sotus užkandis ar augalinės kilmės priedas prie pagrindinio patiekalo. Jose esantys riebalai daugiausia yra nesotieji, o jų sudėtį papildo skaidulos, cinkas, fosforas, varis ir geležis.
Šios maistinės medžiagos organizme atlieka skirtingus vaidmenis. Cinkas svarbus imuninei sistemai ir odos būklei, fosforas reikalingas kaulams bei dantims, o geležis ir varis dalyvauja energijos apykaitoje bei kraujodaros procesuose.
7 priežastys dažniau prisiminti moliūgų sėklas
1. Daug magnio. Moliūgų sėklos yra vienas turtingesnių šio mineralo šaltinių. Magnis padeda normaliai veikti nervams ir raumenims, todėl jo pakankamas kiekis svarbus bendrai organizmo veiklai.
2. Baltymų šaltinis. Sėklos gali padėti ilgiau jaustis sotiems, ypač kai jų dedama į pusryčių košę, jogurtą ar salotas.
3. Nesotieji riebalai. Jie gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, kai sėklos vartojamos vietoje riebesnių, stipriai perdirbtų užkandžių.
4. Cinkas kasdieniam racionui. Šis mineralas reikalingas normaliai imuninei sistemos veiklai, odai ir įvairiems organizmo procesams.
5. Geležis ir varis. Šie mikroelementai prisideda prie normalios energijos apykaitos ir kraujo funkcijų.
6. Fosforas kaulams ir dantims. Moliūgų sėklos gali papildyti mitybą mineralais, svarbiais kaulų struktūrai.
7. Skaidulos. Jos padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie didesnio sotumo.
Kur jų dėti, kad skonis neatsibostų
Moliūgų sėklos tinka ne tik užkandžiauti. Jas galima berti ant avižinės košės, graikiško jogurto, salotų ar kreminės sriubos. Saujelė sėklų suteikia patiekalui malonaus traškumo ir švelnų riešutinį skonį.
Jos taip pat dera su keptomis daržovėmis, grikiais, ryžiais ir kitomis kruopomis. Smulkintų sėklų galima įmaišyti į naminę granolą, duonos tešlą ar užtepėles. Jei norisi greito užkandžio, tinka nedidelis kiekis nesūdytų sėklų tarp pagrindinių valgymų.
Rinkdamiesi parduotuvėje pirmenybę teikite natūralioms arba lengvai paskrudintoms, nesūdytoms sėkloms. Labai aukšta temperatūra ir ilgas skrudinimas gali pabloginti dalies riebalų kokybę, todėl jų geriau neperkepti.
Porcija svarbesnė, nei gali pasirodyti
Moliūgų sėklos yra maistingos, bet kartu ir gana kaloringos. Kasdieniam racionui dažniausiai pakanka maždaug 20-30 gramų, tai yra nedidelės saujos. Toks kiekis leidžia pasinaudoti jų maistine verte, nepadidinant užkandžių dalies iki nepastebimai didelio kalorijų kiekio.
Staiga suvalgius daug sėklų, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar kitoks žarnyno diskomfortas. Taip nutinka dėl didesnio skaidulų kiekio, ypač jei įprastai jų racione būna nedaug. Tokiu atveju porciją verta didinti palaipsniui ir stebėti savijautą.
Jei esate alergiški moliūgų sėkloms, jų reikėtų vengti. Taip pat verta prisiminti, kad sūdytos sėklos gali gerokai padidinti suvartojamos druskos kiekį. Todėl kasdieniam valgymui geriausias pasirinkimas yra paprastos, nesūdytos ir neperkeptos sėklos.