Moliūgų sėklos dažnai pasirenkamos kaip traškus užkandis, tačiau jų maistinė vertė svarbi ir širdies bei kraujagyslių sveikatai. Moliūgų sėklos ir kraujospūdis dažniausiai aptariami dėl magnio, kalio, arginino ir nesočiųjų riebalų.
Vis dėlto vien šių sėklų neužtenka kraujospūdžiui kontroliuoti. Daug lemia tai, kokias sėklas renkatės, kokį kiekį suvalgote ir kaip atrodo visa mityba.
Magnis svarbus kraujagyslių veiklai
Maždaug 28 gramai moliūgų sėklų suteikia apie 156 miligramus magnio – tai yra maždaug 37 procentai paros normos. Magnis dalyvauja procesuose, kurie padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir prasiplėsti.
Kai kraujagyslės mažiau įsitempusios, kraujui lengviau tekėti. Vis dėlto didesnis magnio kiekis mityboje nėra įrodymas, kad vien moliūgų sėklos padės išvengti aukšto kraujospūdžio ar jį išgydys.
Argininas dalyvauja kraujagyslių atsipalaidavime
Moliūgų sėklose yra arginino – aminorūgšties, iš kurios organizmas gamina azoto oksidą. Šis junginys siunčia kraujagyslėms signalą atsipalaiduoti ir prasiplėsti.
Tačiau svarbu atskirti arginino papildų tyrimus nuo įprastos sėklų porcijos. Papildų poveikio negalima tiesiogiai priskirti nedideliam kiekiui moliūgų sėklų, todėl nereikėtų tikėtis greito ar ryškaus kraujospūdžio pokyčio.
Kalio nauda priklauso nuo sveikatos būklės
28 gramai nesūdytų moliūgų sėklų turi apie 223 miligramus kalio. Šis mineralas padeda inkstams pašalinti dalį natrio su šlapimu ir prisideda prie skysčių pusiausvyros bei kraujagyslių sienelių įtampos reguliavimo.
Tačiau žmonėms, sergantiems inkstų ligomis arba vartojantiems vaistus, veikiančius kalio kiekį organizme, savarankiškai didinti kalio suvartojimo nereikėtų. Tokiu atveju pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju.
Nesotieji riebalai naudingi širdžiai
Vienoje moliūgų sėklų porcijoje yra apie 10 gramų nesočiųjų riebalų. Kai jais pakeičiami sotieji riebalai, mityba tampa palankesnė širdžiai.
Nesotieji riebalai siejami su mažesniu mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekiu. Tai svarbu todėl, kad cholesterolio sankaupos gali apsunkinti kraujo tekėjimą arterijomis.
Druska gali pakeisti visą naudą
Renkantis moliūgų sėklas, dėmesį verta atkreipti ne tik į jų sudėtį, bet ir į natrio kiekį. Nesūdytose sėklose jo būna labai mažai, o sūdytose gali būti gerokai daugiau.
Per didelis natrio kiekis skatina skysčių kaupimąsi organizme. Dėl to kraujospūdis gali didėti, todėl sūdytos sėklos nėra geriausias pasirinkimas žmonėms, kurie stengiasi jį kontroliuoti.
- Rinkitės žalias arba nesūdytas moliūgų sėklas.
- Skoniui naudokite česnakų miltelius, rūkytą papriką ar kmynus.
- Porciją ribokite iki maždaug 28 gramų, arba nedidelės saujos.
- Patikrinkite natrio kiekį ant pakuotės, nes skirtingų gamintojų produktai gali skirtis.
Porcija svarbi ir dėl kalorijų
Nedidelėje, maždaug ketvirčio puodelio, porcijoje yra apie 163 kalorijos. Todėl net ir maistingas produktas gali tapti pertekliniu užkandžiu, jei sėklos beriamos be saiko.
Jų galima dėti į košę, jogurtą, salotas, grūdų dubenėlius ar riešutų ir džiovintų vaisių mišinius. Moliūgų sėklos ir kraujospūdis geriausiai dera tada, kai jos tampa bendros mitybos dalimi, o ne vieninteliu bandymu spręsti kraujospūdžio problemą.
Širdžiai palankesnė mityba taip pat apima daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir ankštinių augalų. Jei kraujospūdis nuolat siekia 130/80 mm Hg ar daugiau, vien mitybos pokyčių gali nepakakti – reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.