Apie vandens gėrimą dažnai kalbame taip, lyg visiems galiotų viena paprasta taisyklė. Tačiau realybėje skysčių poreikis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, oro sąlygų ir sveikatos būklės.
Vandens gėrimo mitai gali paskatinti ne tik gerti per mažai, bet ir persistengti. Štai penki dažni įsitikinimai, kuriuos verta įvertinti iš naujo.
1. Aštuoni puodeliai tinka ne visiems
Skaičius „aštuoni” dažnai pateikiamas kaip universali rekomendacija, tačiau suaugusiųjų poreikiai nėra vienodi. Moterims paprastai reikia bent 9 puodelių skysčių per parą, vyrams – apie 13 puodelių. Į šį kiekį įeina ne tik vanduo, bet ir kitų gėrimų bei vandeningų vaisių ir daržovių skysčiai.
Daugiau skysčių gali reikėti sportuojant, esant karštam orui, dideliame aukštyje, nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Poreikį taip pat keičia ligos, kai kurie vaistai ir širdies veiklos sutrikimai. Todėl vienas skaičius negali tiksliai tikti kiekvienam žmogui.
2. Per daug vandens taip pat nėra gerai
Per didelis skysčių kiekis pasitaiko retai, tačiau toks pavojus egzistuoja. Ypač atsargūs turėtų būti ištvermės sportininkai, kurie ilgai prakaituoja ir netenka daug natrio. Jei geriama labai daug vandens, o prarastos druskos neatkuriamos, gali sutrikti organizmo skysčių pusiausvyra.
Sunkiais atvejais žmogus gali sutrikti, jam gali prasidėti traukuliai, o būklė gali kelti grėsmę gyvybei. Šlapimo spalva gali būti tik apytikslis orientyras: šviesiai geltona dažniausiai rodo pakankamą hidrataciją, tamsiai geltona ar rusva spalva gali reikšti skysčių trūkumą, o visiškai skaidrus šlapimas kartais signalizuoja, kad geriama per daug.
3. Troškulys ne visada perspėja laiku
Troškulys nėra patikimas ankstyvas signalas visiems žmonėms. Jis dažnai sustiprėja tik tada, kai organizmas jau neteko maždaug 1-2 procentų kūno svorio dėl skysčių praradimo. Po intensyvaus sporto troškulio pojūtis gali vėluoti net iki valandos, nors prakaito praradimą reikėtų pradėti kompensuoti anksčiau.
Vyresni žmonės turėtų būti ypač atidūs, nes su amžiumi troškulio pojūtis silpnėja. Gerti nedideliais kiekiais reguliariai dažnai praktiškiau, nei laukti, kol burna visiškai išdžius ar atsiras stiprus troškulys.
4. Nėra vienos tinkamos valandos vandeniui
Nereikia laikytis griežtos taisyklės, kad vandens būtinai reikia išgerti vos atsikėlus, tik prieš valgį ar vien vakare. Svarbiau tolygiau vartoti skysčius visą dieną ir atsižvelgti į savo veiklą.
Vanduo prieš valgį kai kuriems žmonėms padeda suvalgyti mažiau, o gėrimas prieš treniruotę, jos metu ir po jos padeda kompensuoti prakaito netekimą. Vis dėlto nėra pakankamai pagrindo visiems rekomenduoti išgerti didelį kiekį vandens iš karto po pabudimo arba prieš miegą. Vėlai vakare išgertas didelis kiekis dar gali trikdyti miegą, nes teks dažniau keltis į tualetą.
5. Vanduo pats savaime svorio nemažina
Pakankamas skysčių kiekis svarbus bendrai savijautai, tačiau vanduo nėra atskira lieknėjimo priemonė. Tyrimuose pastebėta, kad išgėrę vandens maždaug 30 minučių prieš valgį vyresni žmonės ir turintys antsvorio kai kada suvalgydavo mažiau. Tačiau šis poveikis nėra stebuklingas ir savaime reikšmingo svorio kritimo neužtikrina.
Daugiausia naudos svorio kontrolei duoda saldžių gėrimų keitimas vandeniu. Taip sumažinamas suvartojamų kalorijų kiekis, tačiau rezultatas paprastai būna gana kuklus. Ledinio vandens pašildymui organizmas sunaudoja šiek tiek energijos, bet jos nepakanka pastebimam svorio pokyčiui.
Kaip stebėti savo skysčių poreikį
Geriausia remtis ne viena formule, o keliomis paprastomis užuominomis. Atkreipkite dėmesį į šlapimo spalvą, fizinį aktyvumą, orą ir prakaitavimą. Į bendrą skysčių kiekį įskaičiuokite sriubas, vaisius, daržoves, arbatą ir kitus gėrimus.
- Gerkite reguliariai, nelaukdami stipraus troškulio.
- Per treniruotes atsižvelkite į prakaito ir druskų netekimą.
- Nesistenkite per trumpą laiką išgerti neįprastai daug vandens.
- Jei vartojate vaistus ar sergate širdies arba inkstų liga, dėl tinkamo skysčių kiekio pasitarkite su gydytoju.
Nėštumo, žindymo, ūmios ligos ar intensyvaus sporto metu individualios rekomendacijos ypač svarbios. Tokiais atvejais saugiausia skysčių poreikį aptarti su gydytoju arba dietistu.