Virškinimas prasideda dar prieš maistui pasiekiant skrandį. Kramtymas su virškinimu glaudžiai susijęs, nes burnoje maistas susmulkinamas, sudrėkinamas seilėmis ir paruošiamas tolesniam keliui per virškinimo sistemą.
Vis dėlto skaičiuoti kiekvieną kąsnį nebūtina. Daug svarbiau valgyti neskubant ir kramtyti tol, kol maistas tampa minkštas, vientisas ir lengvai nuryjamas.
Kramtymas paruošia maistą skrandžiui
Dantys mechaniškai susmulkina maistą į mažesnes daleles, o seilės pradeda skaidyti angliavandenius ir baltymus. Taip skrandžiui tenka mažesnis mechaninis darbas, nes į jį patenka ne stambūs kąsniai, o geriau paruoštas maistas.
Kietesniems produktams, pavyzdžiui, kepsniui ar obuoliui, dažnai prireikia maždaug 20-30 kramtelių. Tačiau tai nėra universali taisyklė. Minkštą bananą ir traškų obuolį kramtysime skirtingai, todėl geriausias orientyras yra ne skaičius, o maisto konsistencija.
Lėtesnis valgymas padeda pajusti sotumą
Skubant organizmui sunkiau laiku užfiksuoti, kad maisto jau pakanka. 2018 m. paskelbtame tyrime lyginti žmonės, kurie valgė maždaug 24 minutes, ir tie, kurie tą patį valgį suvalgė per 6 minutes. Lėčiau valgę dalyviai jautė didesnį sotumo padidėjimą, o grelino, alkį skatinančio hormono, slopinimas buvo ryškesnis.
Tai nereiškia, kad vien ilgesnis kramtymas savaime mažina kūno svorį. Tačiau lėtesnis tempas suteikia organizmui daugiau laiko reaguoti į maistą ir pastebėti, kada alkis jau sumažėjo.
Kai skubame, pilvas gali protestuoti
Mažesnes maisto daleles skrandžiui lengviau suskaidyti. Dėl to lėtas valgymas kai kuriems žmonėms gali būti naudingas, ypač jei skrandis išsituština lėčiau arba po valgio dažnai jaučiamas sunkumas.
Gastroenterologas Kyle’as Stalleris taip pat atkreipia dėmesį, kad lėtesnis tempas ir mažesni kąsniai gali sumažinti skrandžiui tenkantį darbą. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl valgant neskubant rečiau pasireiškia pilvo pūtimas. Vis dėlto nėra pakankamai duomenų teigti, kad lėtas valgymas išsprendžia vidurių užkietėjimo ar kitų virškinimo sutrikimų problemą.
Rijimo saugumas priklauso ir nuo kramtymo
Kramtymas svarbus ne vien virškinimui. Jis padeda burnos ir ryklės raumenims tinkamai perkelti maistą į stemplę, todėl sumažėja rizika užspringti.
Šis aspektas ypač svarbus vyresniems žmonėms ir tiems, kuriems sunku ryti. Nepakankamai sukramtytas maistas gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti aspiraciją. Tai būklė, kai maistas ar skysčiai patenka ne į stemplę, o į kvėpavimo takus. Jei dažnai springstate, kosite valgydami ar jaučiate, kad maistas stringa gerklėje, reikėtų kreiptis į gydytoją.
4 būdai valgyti lėčiau
Kramtymas ir virškinimas geriausiai dera su ramiu valgymo tempu. Kasdienėje rutinoje padėti gali keli paprasti pakeitimai:
- Vienam valgymui skirkite maždaug 15-20 minučių.
- Imkite mažesnius kąsnius.
- Padėkite šakutę ar šaukštą tarp kąsnių.
- Valgydami nesinaudokite telefonu ir nesiblaškykite.
Įpusėję valgį trumpam sustokite ir įvertinkite savijautą. Jei alkis sumažėjo, o kūnas jaučiasi maloniai pasisotinęs, nebūtina valgyti vien todėl, kad maisto dar liko.
Jeigu įprastai valgote labai greitai, nereikia staiga keisti viso tempo. Pradėkite nuo papildomų 10 minučių, mažesnių kąsnių ir kruopštesnio sukramtymo. Svarbiausia ne pasiekti konkretų kramtelių skaičių, o leisti maistui burnoje tapti minkštam ir lengvai nuryjamam.