Klimato kaita gali veikti ne tik temperatūrą ar kritulių kiekį. Ji taip pat keičia gyvūnų elgseną, jų gyvenamąją aplinką ir sąlygas, kuriomis žmonėms perduodamos infekcijos. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Lassa karštinė, paplitusi Vakarų Afrikoje.
Lassa karštinės plitimas pirmiausia siejamas su graužikais, ypač Mastomys natalensis rūšies žiurkėmis. Virusas žmonėms gali būti perduodamas per sąlytį su užkrėstų gyvūnų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Rizika didėja tada, kai graužikai patenka į gyvenamuosius namus, maisto sandėliavimo vietas ar kitą žmonių aplinką.
Kodėl mokslininkai stebi kritulius
Tyrėjai jau anksčiau pastebėjo, kad Lassa karštinės atvejų skaičius skirtingais metų laikais svyruoja. Tam įtakos gali turėti krituliai, augmenija, maisto prieinamumas ir graužikų dauginimosi ciklai.
Daugiau lietaus kai kuriose vietovėse reiškia daugiau augalų ir maisto graužikams. Dėl to jų populiacija gali didėti, o kartu atsiranda daugiau užsikrėtusių gyvūnų. Po tam tikro laiko virusas gali būti dažniau perduodamas žmonėms, ypač ten, kur namai prastai apsaugoti nuo graužikų.
Vis dėlto vien kritulių kiekis ligos protrūkio nenulemia. Įtakos turi ir žmonių elgesys, maisto laikymo sąlygos, būsto kokybė, atliekų tvarkymas bei tai, kaip greitai nustatomi susirgimai.
Virusas gali išlikti graužikų populiacijoje
Lassa viruso išlikimą gamtoje gali palengvinti tai, kad užkrėstos graužikų patelės virusą gali perduoti jaunikliams. Tai reiškia, kad infekcija gali išlikti populiacijoje net tada, kai bendras gyvūnų skaičius laikinai sumažėja.
Tokie ryšiai leidžia kurti sezoninio ligos plitimo prognozes. Moksliniuose modeliuose analizuojami krituliai, graužikų skaičius, užsikrėtusių gyvūnų dalis ir žmonių susirgimų duomenys. Kai kuriais atvejais gyvūnų populiacijos pokyčiai gali būti pastebimi anksčiau nei išauga pacientų skaičius.
Tačiau prognozės dar nėra pakankamai tikslios, kad būtų galima patikimai numatyti būsimo protrūkio mastą. Modeliai geriau padeda įvertinti galimą sezoną ar rizikos padidėjimą, bet neatsako į visus klausimus apie konkrečią vietovę.
Kuo ši liga pavojinga
Lassa karštinė yra virusinė infekcija, kurios simptomai gali būti karščiavimas, silpnumas, galvos ar raumenų skausmai, pykinimas ir gerklės skausmas. Daugeliui užsikrėtusių žmonių liga būna lengva arba besimptomė, tačiau daliai pacientų gali išsivystyti sunkūs organų pažeidimai.
Virusas taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui per kraują ar kitus kūno skysčius. Tokie atvejai ypač svarbūs sveikatos priežiūros įstaigose, jei nesilaikoma infekcijų kontrolės reikalavimų.
Lassa karštinės plitimas už Vakarų Afrikos ribų kol kas nėra pagrindinė grėsmė daugumai Europos gyventojų. Vis dėlto keliaujant į regionus, kuriuose liga paplitusi, reikėtų vengti sąlyčio su graužikais, jų išskyromis ir galimai užterštu maistu.
Ką klimato pokyčiai gali pakeisti ateityje
Kylanti temperatūra, nepastovūs krituliai, ilgesni sausrų laikotarpiai ar staigios liūtys gali keisti graužikų gyvenamąją aplinką. Kai gyvūnams trūksta maisto ar saugios vietos, jie gali dažniau persikelti arčiau žmonių gyvenviečių.
Todėl klimato pokyčiai vertinami ne kaip tiesioginė vienintelė Lassa karštinės priežastis, o kaip vienas iš veiksnių, galinčių pakeisti ligos perdavimo sąlygas. Ankstyvas ligos atvejų nustatymas, graužikų patekimo į namus ribojimas, saugus maisto laikymas ir tinkama higiena išlieka svarbiausiomis apsaugos priemonėmis.