Kasmet pasaulyje diagnozuojama milijonai vėžio atvejų, tačiau dalis jų susijusi ne tik su gyvenimo būdu ar paveldimumu. Naujausia Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros analizė rodo, kad 2024 metais maždaug 2,3 milijono naujų onkologinių ligų atvejų, arba apie 12 procentų visų diagnozių, galėjo būti nulemti infekcijų. Tai reiškia, kad infekcijų sukeltas vėžys nėra reta ar nereikšminga problema.
Gera žinia ta, kad nemažos dalies tokių ligų galima išvengti. Tam svarbūs skiepai, laiku atliekami tyrimai, infekcijų gydymas ir galimybė gauti tinkamą medicinos pagalbą.
Penki pagrindiniai infekcijų sukėlėjai
Didžiausia su infekcijomis siejama vėžio našta tenka keliems gerai žinomiems sukėlėjams. Tarp jų yra bakterija Helicobacter pylori, žmogaus papilomos virusas, hepatito B ir C virusai bei Epšteino-Baro virusas.
- Helicobacter pylori dažniausiai siejama su skrandžio vėžiu
- Žmogaus papilomos virusas gali būti susijęs su gimdos kaklelio, išangės, vulvos, makšties, varpos ir kai kuriais galvos bei kaklo navikais
- Hepatito B ir C virusai daugiausia siejami su kepenų vėžiu
- Epšteino-Baro virusas gali būti susijęs su nosiaryklės vėžiu, kai kuriais skrandžio navikais ir Hodžkino limfoma
Pagal 2024 metų vertinimus, daugiausia atvejų buvo siejama su H. pylori ir žmogaus papilomos virusu. Kiekvienam iš jų teko maždaug po tris ketvirtadalius milijono vėžio atvejų. Hepatito B virusas galėjo būti susijęs su maždaug 360 tūkstančių, Epšteino-Baro virusas su 260 tūkstančių, o hepatito C virusas su maždaug 160 tūkstančių atvejų.
Kaip infekcija gali prisidėti prie naviko atsiradimo
Ne kiekviena infekcija sukelia vėžį, o pats užsikrėtimas dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs onkologine liga. Rizika priklauso nuo infekcijos rūšies, jos trukmės, imuninės sistemos būklės ir kitų sveikatos veiksnių.
Ilgai organizme išliekanti infekcija gali sukelti lėtinį uždegimą ir pakartotinį audinių pažeidimą. Tokiais atvejais ląstelės nuolat atsinaujina, todėl didėja klaidų genetinėje medžiagoje tikimybė. Kai kurie virusai taip pat gali paveikti mechanizmus, kurie kontroliuoja ląstelių dauginimąsi arba padeda sunaikinti pažeistas ląsteles.
Būtent todėl skirtingos infekcijos siejamos su skirtingomis vėžio rūšimis. Pavyzdžiui, hepatito virusai labiausiai veikia kepenis, o žmogaus papilomos virusas dažniau susijęs su lytinių organų ir kai kurių kitų sričių navikais.
Kur infekcijų našta didžiausia
Infekcijų nulemto vėžio dalis įvairiuose pasaulio regionuose skiriasi. Didesnė našta fiksuojama Rytų Azijoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio ir Rytų Europoje bei Užsachario Afrikoje.
Šiuos skirtumus lemia ne vien infekcijų paplitimas. Reikšmės turi skiepų prieinamumas, galimybė laiku diagnozuoti ir gydyti hepatitą ar H. pylori infekciją, vėžio patikros programos, sveikatos priežiūros finansavimas ir socialinės sąlygos.
Ką galima padaryti siekiant sumažinti riziką
Dalis priemonių, padedančių mažinti infekcijų sukeliamų navikų riziką, yra gerai žinomos ir taikomos jau dabar:
- skiepai nuo žmogaus papilomos viruso
- vakcina nuo hepatito B
- hepatito B ir C tyrimai bei gydymas
- ŽIV infekcijos diagnostika ir gydymas
- H. pylori nustatymas ir gydymas, kai tai rekomenduoja gydytojas
- reguliarus gimdos kaklelio vėžio patikrinimas
- saugus lytinis gyvenimas ir atsakingas požiūris į infekcijų prevenciją
Ypač svarbu neignoruoti ilgai trunkančių simptomų ir neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Profilaktiniai skiepai, patikra ir tinkamai gydomos infekcijos gali sumažinti tikimybę, kad infekcijų sukeltas vėžys taps rimta sveikatos problema. Vis dėlto konkrečius tyrimus ar gydymą reikėtų rinktis kartu su sveikatos priežiūros specialistu, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę ir individualią riziką.