Užgulta nosis, nuovargis ir vėliau atsiradęs kosulys dažnai primena įprastą peršalimą. Tačiau Ukrainoje gydytojas atkreipė dėmesį į pacientus, kuriems pasireiškia panašūs simptomai, nors ligos pradžia neprimena nei gripo, nei COVID-19. Šiuo atveju kalbama apie neidentifikuotą kvėpavimo takų infekciją, o ne patvirtintą naują virusą.
Gydytojas Tarasas Žiraveckis socialiniame tinkle rašė, kad pacientams dažniausiai pakyla nedidelė temperatūra, stipriai užgula nosį, atsiranda silpnumas ir nuovargis. Po kelių dienų kai kuriuos žmones gali pradėti varginti kosulys.
Kaip gali prasidėti liga
Pradiniai simptomai nėra išskirtiniai, todėl vien pagal savijautą nustatyti konkrečios infekcijos neįmanoma. Tokią pačią savijautą gali sukelti įvairūs virusai, alergija ar kitas kvėpavimo takų sutrikimas.
- Temperatūra gali būti nežymiai pakilusi, maždaug iki 37,1 laipsnio
- Nosies užgulimas gali būti labai stiprus
- Gali varginti mieguistumas, silpnumas ir energijos stoka
- Po kelių dienų gali atsirasti kosulys
- Savijauta ne visada greitai pagerėja
Vien tai, kad temperatūra nėra aukšta, dar nereiškia, kad ligą galima ignoruoti. Ypač atidžiai savo būklę turėtų stebėti vyresni žmonės, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir nusilpusio imuniteto pacientai.
Kada verta pasitikrinti dėl COVID-19
Jei simptomai po kelių dienų nemažėja arba ima stiprėti, gydytojas rekomendavo atlikti greitąjį COVID-19 testą. Tai prasminga net tada, kai simptomai nėra tipiški, nes skirtingos kvėpavimo takų infekcijos gali pasireikšti labai panašiai.
Greitasis testas ne visada aptinka infekciją pačioje pradžioje, todėl neigiamas atsakymas turėtų būti vertinamas kartu su savijauta. Kilus abejonių, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą arba tikslesnį molekulinį testą, ypač jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei.
Po kelių dienų gali prisidėti bakterinė infekcija
Pasak gydytojo, daliai pacientų maždaug trečią ar ketvirtą ligos dieną gali vėl pakilti temperatūra, sustiprėti silpnumas ir atsirasti kitų uždegimo požymių. Tai gali reikšti komplikaciją, tačiau vien simptomų nepakanka nuspręsti, kad būtini antibiotikai.
Gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, C reaktyviojo baltymo tyrimą ir kitus testus. Jie padeda įvertinti uždegimą bei bendrą organizmo būklę, tačiau tyrimų rezultatus būtina vertinti kartu su simptomais ir apžiūra.
Antibiotikai neveikia virusinių infekcijų, todėl jų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai. Net ir pakitęs vienas kraujo rodiklis savaime nepatvirtina bakterinės infekcijos. Sprendimą dėl gydymo turi priimti medikas.
Minimas ir COVID-19 subvariantas BA.3.2
Šaltinyje taip pat minimas COVID-19 subvariantas BA.3.2, neoficialiai vadinamas „Cikada“. Pasaulio sveikatos organizacija jį yra įtraukusi į stebimų SARS-CoV-2 variantų sąrašą, tačiau šiuo metu nėra pagrindo kiekvieną panašių simptomų atvejį sieti būtent su šiuo subvariantu. Nauja kvėpavimo takų infekcija gali būti susijusi ir su kitais cirkuliuojančiais virusais.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sunku kvėpuoti, atsiranda krūtinės skausmas, ilgai laikosi karščiavimas, simptomai pagerėja ir vėl smarkiai sustiprėja arba žmogus tampa neįprastai vangus. Kol aiški diagnozė nenustatyta, svarbiausia ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis.