Ar juodąjį šokoladą geriausia valgyti ryte, po pietų ar vakare? Pasirodo, paros metas šiuo atveju nėra svarbiausias dalykas.
Vertinant juodojo šokolado naudą, daug daugiau reikšmės turi kakavos procentas, flavanolių kiekis ir porcijos dydis. Vis dėlto vakare šio skanėsto reikėtų vengti tiems, kurie jautriai reaguoja į kofeiną.
Svarbiausia ne laikrodis
Juodajame šokolade esantys flavanoliai yra augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Jie padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie susidaro dėl įprastų organizmo procesų, fizinio krūvio, streso ar aplinkos poveikio.
Flavanoliai taip pat siejami su geresne kraujotaka. Jie gali skatinti azoto oksido gamybą, o ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir prasiplėsti. Dėl to gali pagerėti kraujo tekėjimas, kraujagyslių funkcija ir kraujotaka smegenyse.
Tačiau nėra pakankamai duomenų teigti, kad flavanolių pasisavinimas reikšmingai priklauso nuo to, ar šokoladas valgomas ryte, ar vakare. Todėl jį galima rinktis tuo metu, kai jis geriausiai dera su jūsų mityba ir nesukelia papildomo noro užkandžiauti.
Rinkitės ne saldumą, o kakavą
Norint gauti daugiau naudos, verta ieškoti šokolado, kuriame yra maždaug 70-85 proc. kakavos arba dar daugiau. Kuo didesnis kakavos kiekis, tuo daugiau jame paprastai būna flavanolių, nors tikslus jų kiekis priklauso ir nuo gamybos būdo.
Fermentacija ir šarminimas, dar vadinamas olandišku apdorojimu, gali gerokai sumažinti flavanolių kiekį. Dėl to du vienodo kakavos procento šokoladai nebūtinai pasižymi vienoda sudėtimi.
Praktiška porcija yra maždaug 20 gramų kas kelias dienas. Didesnis kiekis nebūtinai reiškia didesnę naudą, nes kartu gaunama daugiau kalorijų, cukraus ir riebalų.
Ką rodo tyrimai apie poveikį
2024 metais paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė apėmė 33 kontroliuojamus tyrimus, kuriuose dalyvavo 1379 suaugusieji. Joje nustatyta, kad kakava ar juodasis šokoladas reikšmingai sumažino vieną oksidacinio streso žymenį ir padidino azoto oksido kiekį, tačiau poveikis skirtingiems uždegimo rodikliams nebuvo vienodas.
Tai reiškia, kad juodojo šokolado nauda nėra universali ar prilygstanti gydymui. Rezultatai priklauso nuo kakavos kiekio, flavanolių dozės, vartojimo trukmės ir žmogaus sveikatos būklės.
Kitame atsitiktinių imčių tyrime sveiki suaugusieji tris savaites kasdien valgė po 30 gramų šokolado. Grupėje, kuri rinkosi 85 proc. kakavos šokoladą, sumažėjo neigiamos nuotaikos rodikliai ir padidėjo žarnyno mikroorganizmų įvairovė. Toks pats poveikis nebuvo nustatytas vartojusiems 70 proc. kakavos šokoladą.
Kada šokoladas gali trukdyti?
Po vakarienės nedidelis gabalėlis juodojo šokolado gali būti tinkamas desertas. Jis padeda užbaigti valgį ir mėgautis saldžiu skoniu nepadauginant porcijos.
Vis dėlto jautresniems žmonėms šokoladas neturėtų būti valgomas prieš pat miegą. Maždaug 28 gramų 70-85 proc. kakavos šokolado porcijoje yra apie 23 miligramai kofeino ir 228 miligramai teobromino. Pastarasis taip pat veikia stimuliuojamai, nors paprastai švelniau nei kofeinas.
Jei šokoladas vakare trukdo užmigti, jį geriau perkelti į pirmąją dienos pusę. O jei miego problemų nesukelia, griežtos taisyklės dėl konkretaus valgymo laiko nėra.
Kaip suvalgyti mažesnę porciją
Juodąjį šokoladą galima derinti su šaldytomis mėlynėmis, vyšniomis ar kitais vaisiais. Toks derinys suteikia daugiau skonio ir leidžia suvalgyti mažiau paties šokolado.
Jo gabalėlių galima įmaišyti į avižinę košę, riešutų ir sėklų mišinį arba naudoti nesaldintai kavai pagardinti. Jei norisi šokolado vieno, verta valgyti mažais kąsniais ir neskubėti.
Taigi juodojo šokolado nauda labiausiai priklauso nuo pasirinkimo ir saiko, o ne nuo tikslios valandos. Ieškokite didesnio kakavos procento, rinkitės nedidelę porciją ir stebėkite, kaip šis skanėstas veikia jūsų miegą bei apetitą.