Granatai dažnai siejami su antioksidantais ir priešuždegiminėmis medžiagomis. Tačiau kalbant apie granatų poveikį inkstams svarbu atskirti ankstyvų tyrimų rezultatus nuo to, kas jau patikimai įrodyta žmonėms.
Daugumai sveikų žmonių šis vaisius yra saugus, tačiau sergant inkstų liga, atliekant dializę ar vartojant tam tikrus vaistus, granatų kiekį reikėtų aptarti su specialistu.
Inkstams svarbios granatų medžiagos
Granatuose yra elaginės ir galinės rūgščių, pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis. Vaisiuose taip pat randama punikalagino – stipraus antioksidanto, padedančio apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
Raudoną granatų spalvą suteikia antocianinai. Šie augaliniai junginiai tiriami dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams ir ląstelių apsaugai.
Vis dėlto tai nereiškia, kad reguliariai valgomi granatai jau įrodytai apsaugo žmogaus inkstus. Dalis duomenų gauta atliekant laboratorinius arba tyrimus su gyvūnais, todėl išvados apie žmones kol kas ribotos.
Ankstyvieji duomenys atrodo daug žadantys
Eksperimentiniuose tyrimuose granatų junginiai buvo siejami su mažesniu inkstų uždegimu, ląstelių pažeidimu ir fibroze. Fibrozė reiškia randėjimo procesą, kai ilgainiui gali blogėti organo struktūra ir funkcija.
Taip pat nagrinėta, ar granatų medžiagos padeda inkstams atsilaikyti prieš tam tikrų vaistų, cheminių medžiagų ar metalų sukeltą žalą. Kai kuriuose darbuose vertintas ir galimas pažeistų audinių atsistatymas bei inkstų gebėjimas filtruoti vandenį ir medžiagų apykaitos atliekas.
Šie rezultatai įdomūs, tačiau jų nepakanka granatus rekomenduoti kaip priemonę inkstų ligų profilaktikai ar gydymui. Kol nėra tvirtų tyrimų su žmonėmis, granatai neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo ar individualaus mitybos plano.
Daugiausia klausimų kelia kalis
Inkstai iš kraujo pašalina atliekas ir skysčių perteklių, reguliuoja vandens bei elektrolitų pusiausvyrą ir padeda palaikyti normalią organizmo veiklą. Kai jų filtravimo funkcija sutrikusi, kalis gali pradėti kauptis kraujyje.
Per didelė kalio koncentracija gali sukelti raumenų veiklos sutrikimų, o sunkiais atvejais paveikti širdį. Todėl žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, svarbu vertinti ne tik produkto naudą, bet ir jo porciją.
- visame granate yra apie 600 miligramų kalio
- pusėje puodelio granatų sėklų yra apie 200 miligramų kalio
- 240 mililitrų granatų sulčių gali būti iki 530 miligramų kalio
Tikslus leistinas kiekis priklauso nuo inkstų funkcijos, kraujo tyrimų, kitų ligų ir vartojamų vaistų. Vieniems žmonėms nedidelė porcija bus tinkama, kitiems specialistai gali rekomenduoti ją riboti.
Kam reikalingas papildomas atsargumas
Granatų kiekį su gydytoju arba dietologu turėtų aptarti žmonės, kuriems nustatytas padidėjęs kalio kiekis kraujyje, lėtinė inkstų liga ar taikoma dializė. Dializuojamų pacientų mitybos poreikiai skiriasi, todėl bendros rekomendacijos jiems netinka.
Ypatingas atsargumas reikalingas ir po inksto transplantacijos. Granatų sultys gali būti svarbios vertinant galimą sąveiką su vaistais nuo organo atmetimo, todėl transplantacijos pacientai prieš jas rinkdamiesi turėtų pasitarti su savo gydymo komanda.
Viename tyrime nustatyta, kad granatų sultys nepakeitė ciklosporino pasisavinimo sveikiems Tailando savanoriams. Tačiau šis rezultatas neįrodo, kad sultys yra saugios visiems transplantacijos pacientams ar vartojant kitus vaistus.
Kaip granatus vertinti praktiškai
Sveikam žmogui granatai gali būti įprastos mitybos dalis, jei nėra alergijos. Juos galima valgyti kaip vaisių ar rinktis nedidelę sulčių porciją, tačiau sultys paprastai suteikia daugiau cukraus ir mažiau skaidulų nei visos sėklos.
Žmonėms, kurių inkstai veikia prasčiau, svarbiausia ne ieškoti vieno „inkstams naudingo“ produkto, o laikytis individualaus mitybos plano. Granatai ir inkstai nėra nesuderinamas derinys, tačiau sergant inkstų liga sprendimą turėtų lemti kraujo tyrimai, vartojami vaistai ir gydytojo rekomendacijos.
Alergiškiems granatams šio vaisiaus reikėtų vengti. Jei po jo vartojimo atsiranda niežulys, bėrimas, lūpų ar gerklės tinimas, būtina kreiptis medicininės pagalbos.